plugins.themes.bootstrap3.article.main674298ca8becd

Viktoras Justickis Rokas Uscila Alfredas Kiškis

Santrauka

Tikslūs ir patikimi duomenys apie nusikalstamumą yra veiksmingos baudžiamosios politikos ir nusikaltimų prevencijos pagrindas. Tačiau dabartinė baudžiamoji justicija ir nusikaltimų prevencija susiduria su didelėmis problemomis užtikrinant tokių duomenų gavimą. Informaciją apie nusikalstamumą tenka semtis iš kelių, neretai vienas kitam prieštaraujančių šaltinių. Tai kelia nepasitikėjimą nusikalstamumo duomenimis, jų pagrindu daromomis išvadoms apie nusikalstamumą. Todėl priimant svarbiausius sprendimus nusikalstamumo kontrolės sferoje vyrauja politiniai, intuityvūs, subjektyvia patirtimi grindžiami sprendimai. Straipsnyje nagrinėjamos dviejų svarbiausių duomenų apie nusikalstamumą šaltinių (oficialios statistikos duomenų ir viktimologinių tyrimų rezultatų) integracijos perspektyvos, siekiant gauti tikslesnį ir patikimesnį nusikalstamumo vaizdą. Tam tikslui pasiūlytos dvi viena kitą papildančios oficialios statistikos duomenų ir viktimologinių tyrimų rezultatų integracijos metodikos. Tai nusikalstamų veikų, apibrėžtų Baudžiamajame kodekse, perkodavimo į viktimologinės apklausos klausimus metodika („veikų perkodavimo metodas“ – VPM) ir oficialios statistikos duomenų integravimo su viktimologinės apklausos rezultatais metodas („dviejų spindulių modelis“ – RAS). Taikant šiuos metodus buvo parengtas viktimologinis klausimynas, kurio pagrindu buvo atliktas nusikalstamumo Lietuvoje tyrimas – reprezentatyvios 2006 m. Lietuvos gyventojų atrankos apklausa. Tyrimo duomenys leido gauti išsamesnį nusikalstamumo Lietuvoje vaizdą, iš esmės patikslinant duomenis apie svarbiausių nusikalstamų veikų paplitimą.

plugins.themes.bootstrap3.article.details674298ca8fd62

Skyrius
Mokslo straipsnis