plugins.themes.bootstrap3.article.main67681c80da1d7

Tomas Bagdanskis Justinas Usonis

Santrauka

Šiame straipsnyje analizuojamos lankstaus darbo santykių reguliavimo perspektyvos Lietuvoje. Aptariama darbo santykių lankstumo samprata, paveldėta iš tarybinės darbo teisės, jos raida Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990-aisiais ir atsirandančios problemos įžengus į XXI amžių. Pasirinkta su darbo santykių lankstumu susijusi tema aktuali tuo, jog šiuo metu daugelis Europos valstybių ieško būdų, kaip pritaikyti darbo sąlygas įvairių poreikių turintiems darbuotojams taip, jog jie išliktų darbo rinkoje. Kritikuojamas Lietuvos delsimas tobulinti darbo teisės įstatymų bazę, neleidžiantis plėtotis moderniems darbo santykiams. Ši tema nėra plačiau analizuota ir nagrinėta Lietuvos teisinėje literatūroje anglų kalba. Straipsnyje atskirai nagrinėjamos tradicinio lankstumo formos (terminuota darbo sutartis, sezoninis darbas, ne visas darbo laikas, suminė darbo laiko apskaita), taip pat aptariamos naujos lankstumo formos – agentūrinis darbas (darbo nuoma), darbas pagal poreikį, darbo valandų akumuliavimas šalių susitarimu. Nagrinėjami kolektyvinio reguliavimo tobulinimo aspektai, nemokamų atostogų, kaip darbo santykių lankstumo formos, problema.

plugins.themes.bootstrap3.article.details67681c80de4e6

Skyrius
Mokslo straipsnis