Lietuvos vykdomosios valdžios institucijų teisėkūros diskrecinės galios aukštojo mokslo reguliavimo srityje (straipsnis anglų kalba)
plugins.themes.bootstrap3.article.main6744053e69ef4
Santrauka
Straipsnyje analizuojama Lietuvos aukštojo mokslo teisinio reguliavimo sistema, siekiant nustatyti įstatyme numatytas vykdomosios valdžios institucijų legislatyvinės diskrecijos teisės aukštojo mokslo srityje įgyvendinimo ribas. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje aptariamos vykdomosios valdžios institucijų diskrecinės galios teisėkūros srityje. Legislatyvinės diskrecijos teisė suprantama kaip teisė nustatyti teisinį reguliavimą subjekto, kuriam suteikta diskrecijos teisė, nuožiūra. Pastebima, kad legislatyvinės diskrecijos teisę aukštojo mokslo srityje turi ne tik Parlamentas, bet ir Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Lietuvos mokslo taryba, Valstybinis studijų fondas, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, taip pat kitos Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos. Įstatymų leidėjas neapibrėžia baigtinio teisėkūros funkciją šioje srityje vykdančių subjektų sąrašo. Taip pat įstatymų leidėjas nenumato baigtinio teisės aktų, kurių pagrindu vykdomosios institucijos įgyja diskrecijos teisę aukštojo mokslo teisinio reguliavimo srityje, sąrašo. Vykdomosioms institucijoms nėra suteikiama diskrecijos teisė nustatyti aukštojo mokslo misiją bei mokslo ir studijų principus. Valstybės mokslo ir studijų politiką, kurią pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją turi įgyvendinti viešojo administravimo institucijos, formuoja Seimas.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6744053e6d76a
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.