The Scope and Limits of the Freedom of Religion in International Human Rights Law

Santrauka

Straipsnis nagrinėja Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 ir Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnio taikymo praktiką. Pasitelkiant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir Žmogaus teisių komiteto jurisprudenciją autorė analizuoja religijos laisvės turinį ir ribas. Doktrinoje ir jurisprudencijoje pripažįstama, kad religijos laisvė universaliuose ir regioniniuose žmogaus teisių dokumentuose yra formuluojama skirtingai. Lyginant Tarptautinio pilietinio ir politinio teisių pakto ir Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatos susijusios su religijos laisve yra formuluojamos plačiau. Toks skirtingas nuostatų formulavimas yra įtakotas skirtingų dokumentų ištakų, mat minėtos Pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatos yra formuluojamos atsižvelgiant į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir joje įtvirtintą straipsnį dėl religijos laisvės. Dėl tos pačios priežasties universaliajame žmogaus teisių dokumente papildomai yra įtrauktos nuostatos dėl asmens teisės turėti arba pasirinkti religiją ar tikėjimą savo nuožiūra bei nuostata, kurioje nustatomas reikalavimas gerbti tėvų ir atitinkamais atvejais – teisėtų globėjų laisvę rūpintis savo vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo pačių įsitikinimus. Tokių nuostatų Europos žmogaus teisių konvencijoje nėra.