DIAGNOZĖ – ŠIUOLAIKINĖ VERGOVĖ: AR ĮMANOMA JĄ SUSTABDYTI? VYRAUJANČIOs TEISMŲ PRAKTIKOS TENDENCIJOS

Santrauka

Prekyba žmonėmis – šiuolaikinė vergijos apraiška. Vergijos reiškinys moderniuoju periodu yra įgavęs keletą naujų pavidalų, tačiau išliko jos pagrindinis bruožas – žmogaus laisvės suvaržymas. Neretai vergovės aukos užverbuojamos, išvežamos arba apgyvendinamos jėga, prievarta ar apgaule, visaip išnaudojamos (taip pat ir seksualiai), verčiamos dirbti, teikti paslaugas, elgetauti, nusikalsti ar atiduoti vidaus organus. Prekyba žmonėmis yra žmogaus teisių pažeidimas ir nusikaltimas žmogaus laisvei, orumui ir vientisumui. Nors visame pasaulyje prekyba žmonėmis yra pripažinta kaip nusikalstama ir nelegali veikla, tačiau tai tebėra viena sparčiausiai augančių organizuoto tarptautinio nusikalstamumo formų.
Pažymėtina, jog vėliausi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio nuostatų pakeitimai1 buvo suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. balandžio 5 d. direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos. Taigi, Lietuvos baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinti visi pagrindiniai prekybos žmonėmis sampratos komponentai. Straipsnyje autorius pateikia šiuolaikinės prekybos žmonėmis paplitimą, jos formas bei būdus pasaulyje ir Lietuvoje, vertina teisėsaugos institucijų galimybes kovojant su šiuo neigiamu socialiniu reiškiniu bei galimybes apsaugoti nukentėjusiuosius (aukas) nuo šios nusikalstamos veikos. Didesnį dėmesį straipsnio autorius skiria Lietuvos teismų praktikos, susijusios su prekybos žmonėmis, analizei.