TRIMATĖ TEISININKO PROFESIJOS KRIZĖS PROBLEMA

Santrauka

Teisininko profesijos krizė pasauliniame diskurse yra vertinama kaip trimatė problema, susidedanti iš teisininkų profesijos vertybių kaitos, visuomenės nepasitikėjimo teisininkais ir pačių teisininkų nepasitenkinimo savo profesija. Straipsnyje analizuojama, kaip teisininko profesiją Lietuvoje paveikė politinių ir ekonominių pokyčių procesai, ar profesinėms vertybėms daro įtaką pakitusios teisinių paslaugų rinkos sąlygos, kodėl labai paplitusios teisininkų psichologinės problemos? Lietuva, kaip ir daugelis pokomunistinių šalių, šiuo metu įstojusių į Europos Sąjungą, yra kreivės, parodančios visuomenės pasitikėjimą teisine sistema, gale, t. y. beveik dvigubai žemiau už ES vidurkį. Tyrimai rodo, jog teisinė sistema iš dalies nepateisina pokomunistinių visuomenių šalių gyventojų lūkesčių dėl egzistuojančio atotrūkio tarp pasikeitusios politinės sistemos bei mentaliteto lygmenyje įsitvirtinusių mąstymo ir veikimo modelių. Be to, Lietuvoje dominuojant teisininkų profesinio rungimosi modeliui, didėjant teisinių paslaugų komercializacijai bei praktikuojančių teisininkų konkurencijai, ryškėja profesinių vertybių nuvertėjimo tendencijos, kurias ateityje dar labiau paskatins teisės aktais suteikta galimybė advokatams reklamuotis ir liberalus privačių teisinių paslaugų teikimo reguliavimas. Tyrimai taip pat rodo, kad teisininkai dažniau nei kitų profesijų atstovai kenčia nuo depresijos, priklausomybių ir kitų psichologinę įtampą liudijančių simptomų: nemigos, apetito praradimo ar persivalgymo, nerimo, socialinės atskirties, priešiškumo ar net paranojos, o siekdami numalšinti nerimą ir stresą piktnaudžiauja alkoholiu, vaistais ir narkotikais. Teisininkų psichologinės gerovės tyrimai Lietuvoje yra neabejotinai reikalingi, nes problemą visų pirma reikia pripažinti ir įvertinti jos apimtis, be to, būtina į ją atsižvelgti jau rengiant teisininkus: daugiau dėmesio skirti ne vien specialiosioms kompetencijoms, bet ir emociniam bei socialiniam intelektui ugdyti.