Mokslo programa “Nusikalstamumo Lietuvoje prognozė ir jo kontrolės perspektyvos” – kompleksinė ir strateginė Lietuvos mokslininkų užduotis

Santrauka

Nusikalstamumas ir jo kontrolė – viena sudėtingiausių mokslo ir praktikos problemų. Be fundamentalių mokslinių tyrimų, kuriais būtų grindžiami taikomieji nusikalstamumo kontrolės tyrimai, turintys didelę praktinę reikšmę, neapsieinama nė vienoje šalyje. Kas gi daroma šiuo klausimu Lietuvoje?
Lietuvos teisės akademija kartu su Teisės institutu, Teismo ekspertizės institutu, Vilniaus universiteto Teisės fakultetu 1994-1997 metais vykdė mokslo programą “Nusikalstamumas ir kriminalinė justicija”.
Pasak Lietuvos mokslų akademijos bei Valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertų, programa atliko savo paskirtį – Seimui, Vyriausybei, kriminalinės justicijos institucijoms parengtos koncepcijos, programos, norminių aktų projektai, numatantys priemones, kurių reikėtų imtis, kad nusikalstamumo kontrolė Lietuvoje būtų efektyvesnė.
Atlikti tyrimai – geras pagrindas plėtoti ir gilinti nusikalstamumo kontrolės tyrimus, nes moksliniai tyrimai neturi sekti paskui įvykius. Svarbiausias jų tikslas – parengti nusikalstamumo prognostinį modelį ir kriminalinės justicijos ateities viziją.
Todėl jau sudarytas būsimų mokslinių tyrimų programos “Nusikalstamumo Lietuvoje prognozė ir jo kontrolės perspektyvos” projektas.
Lietuvos mokslininkai teisininkai, sukaupę didžiulę patirtį, praturtinę savo žinias Rytų ir Vakarų mokslo laimėjimais, gali ryžtis sunkiam ir kruopščiam nusikalstamumo prognozės ir kriminalinės justicijos kompleksiniam tyrimui. Tai strateginė Lietuvos teisės mokslo ir mokslininkų užduotis.
Mokslo programą numatoma įgyvendinti keturiomis kryptimis:
Pirmoji kryptis – tai nusikalstamumo prognozės tyrimai ir jais pagrįsti nusikalstamumo prevencijos modeliai. Šią kryptį sąlygiškai galima pavadinti “Nusikalstamumo prognozė ir prevencija”.
Antroji kryptis – baudžiamosios, administracinės ir civilinės teisės raidos tyrimai atsižvelgiant į nusikalstamumo prognozę, į tai, kokia turėtų būti ateities baudžiamoji, administracinė ir civilinė teisė nusikalstamumui kintant kokybiškai ir kiekybiškai. Šią kryptį galima pavadinti “Nusikalstamumo prognozė ir baudžiamosios, administracinės ir civilinės teisės poveikio priemonės jam kontroliuoti”.
Trečioji kryptis – baudžiamojo proceso ir kriminalistikos tyrimai atsižvelgiant į nusikalstamumo prognozę.
Ją sąlygiškai galima pavadinti “Nusikalstamumo prognozė ir nusikaltimų tyrimas”.
Ketvirtoji kryptis – teisėsaugos institucijų sistemos bei funkcijų modeliavimo tyrimai.
Jų tikslas – teisėsaugos institucijų struktūra, funkcijos, pavaldumas.
Šią kryptį sąlygiškai galima pavadinti “Nusikalstamumo prognozė ir kriminalinės justicijos organizacijos modeliavimas”.
Manome, jog kompleksinius kriminologinius, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, kriminalistikos, kriminalinės justicijos problemų tyrimus tikslinga atlikti pagal suderintas programas, atskirų mokslo ir studijų institucijų susitarimus, Europos Sąjungos atitinkamas programas.