plugins.themes.bootstrap3.article.main6606d9154936e

Justinas Pečkaitis

Santrauka

Spartus psichotropinių ir narkotinių medžiagų plitimas ir su juo susijęs nusikalstamumo, taip pat ir organizuoto (neteisėta narkotikų prekyba), didėjimas lemia būtinybę tobulinti baudžiamuosius įstatymus, nustatančius atsakomybę už neteisėtus veiksmus su psichotropinėmis arba narkotinėmis medžiagomis. Tai galima daryti šiomis kryptimis:
Pirma, labiau diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę, atsižvelgiant į nagrinėjamų nusikaltimų dalyką.
Psichotropines arba narkotines medžiagas pagal jų savybes galima suskirstyti į 3 grupes:
– ypač stiprios psichotropinės arba narkotinės medžiagos, keliančios pavojų žmogaus gyvybei (kokainas, opijus ir jo preparatas, lizergidas (LSD) ir kt.);
– psichotropinės arba narkotinės medžiagos, pavojingos žmogaus gyvybei ir sveikatai (kanapės ir jų dalys, amfetaminas);
– psichotropinės arba narkotinės medžiagos, darančios žalą žmogaus sveikatai, – vadinamieji švelnieji narkotikai (kai kurie morfino dariniai, marihuana ir kt.).
Antra, naujų veikų kriminalizavimas ir kai kurių dekriminalizavimas.
Trečia, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį, 1988 m. JTO konvenciją ir realią padėtį Lietuvoje, jau numatytas kvalifikuojamąsias aplinkybes reikėtų papildyti naujomis.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6606d9154b9a1

Skyrius
Mokslo straipsnis