Patikrinimo procesiniai ir kriminalistiniai aspektai
plugins.themes.bootstrap3.article.main6741c96d5cd7c
Santrauka
Nuolatinio baudžiamojo proceso teisės aktų keitimo padariniai yra ir teigiami, ir neigiami. Vienas iš neigiamų pakeistų baudžiamojo proceso normų padarinių yra tai, kad pakitimai nesuderinti ne tik su įvairių įstatymų normomis, bet ir su pačio baudžiamojo proceso normomis. Tai taip pat sukelia kriminalistinio pobūdžio sunkumų. Viena iš tokių teisės normų yra 1994 m. į Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 206 str. įtrauktas “patikrinimas”. Ši norma konkuruoja su Policijos įstatymo 37 str. ir kai kuriais baudžiamojo proceso kodekso straipsniais.
Šiame straipsnyje mes stengsimės atlikti ne tik “patikrinimo” gnoseologinius tyrimus, bet ir pateikti šio procesinio veiksmo atlikimo kriminalistinę taktiką.
Patikrinimą dažniausiai atlieka ekonominės ir mokesčių policijų pareigūnai, mokesčių inspekcijos ir kitų teisėsaugos institucijų darbuotojai, todėl jiems yra aktualios šio procesinio veiksmo atlikimo rekomendacijos.
Šiame straipsnyje mes stengsimės atlikti ne tik “patikrinimo” gnoseologinius tyrimus, bet ir pateikti šio procesinio veiksmo atlikimo kriminalistinę taktiką.
Patikrinimą dažniausiai atlieka ekonominės ir mokesčių policijų pareigūnai, mokesčių inspekcijos ir kitų teisėsaugos institucijų darbuotojai, todėl jiems yra aktualios šio procesinio veiksmo atlikimo rekomendacijos.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6741c96d60926
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.