Policijos spauda Lietuvoje 1920-1940 metais

Santrauka

Pirmosiomis policijos kūrimosi dienomis į policiją atėję dirbti žmonės buvo menkai pasirengę policijos tarnybai. 1926 m. ‚Policija‛ rašė, kad į policiją stojo kas norėjo ir buvo priimami, nes rinktis nebuvo iš ko. Ir geros valios bei gerų norų žmonės ne ką galėjo nuveikti, nes buvo nepatyrę, prastai išmanė policijos darbą, buvo menkai išsimokslinę ar net bemoksliai. Padėtis šiek tiek pagerėjo 1922–1923 m. įsteigus policijos mokyklas. Tačiau policijos tarnautojų, baigusių aukštąjį mokslą, autoriaus duomenimis, 1931 m. buvo tik 0,5 proc., 1934 m. – 2,0, 1937 m. – 3,6 proc. Aukštosios policijos mokyklos tarpukario Lietuvoje iš viso nebuvo. Todėl savo profesionalumą, kultūrinį ir intelektinį išprusimą policijos darbuotojai lavindavo tarnybos ir kitose vietose savišvietos, saviugdos bei savimokos būdais. Čia labai didelę reikšmę turėjo policijos spauda ir kitokia literatūra. Straipsnyje chronologine seka nušviečiama policijos spauda Lietuvoje 1920–1940 m., pateikiamas analitinis paskirų policijos leidinių ir kai kurių norminių aktų įvertinimas, aptariami kiti su policijos spauda glaudžiai susiję teisės leidiniai. Išsamus tokių šaltinių studijavimas turėjo neabejotiną postūmį bendram profesiniam ir kultūriniam policijos pareigūnų lygiui kelti, būtinoms policininko savybėms ugdyti.