Neturtinės žalos samprata bei jos kompensavimo problemos civilinėje ir baudžiamojo proceso teisėje

Santrauka

Dėl teisės pažeidimo nukentėjęs asmuo gali patirti ne tik turtinę, fizinę žalą, bet ir dvasines, psichines kančias bei specifinius fiziologinius pokyčius. Visa tai neigiamai veikia dvasinę žmogaus savijautą. Lietuvos Respublikos piliečių 1992 m. spalio 25 d. referendume priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje deklaruojama, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Būtent priėmus Konstituciją Lietuvos teisės istorijoje moralinės žalos atlyginimas pirmą kartą tapo Konstitucine nuostata.
Šiame straipsnyje nagrinėjamas neturtinės (moralinės) žalos instituto formavimasis Lietuvoje. Gramatiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodu atskleidžiama neturtinės žalos samprata bei jos kompensavimo problemos baudžiamajame procese. Autorius taip pat analizuoja įvairių užsienio valstybių (Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos, Anglijos) teisės norminius aktus, reglamentuojančius neturtinės žalos institutus. Be to, straipsnyje norima išsiaiškinti, kaip bus atlyginama dėl nusikaltimo padaryta neturtinė žala, kai įsigalios naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.