Kompiuterių programų patentinės apsaugos perspektyvos besivystančios žinių ekonomikos sąlygomis

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos kompiuterių programų ir informacinių technologijų patentinės ap-saugos perspektyvos ir jų taikymas besikuriančios žinių ekonomikos sąlygomis Lietuvoje. Straipsnis parengtas autoriaus mokslinio vizito Europos universiteto institute pagal EUSSIRF programą metu, todėl publikuojamas anglų kalba.
Patentų teisė kompiuterių programų teisinei apsaugai pradėta taikyti praėjusio amžiaus aš-tuntojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau ypač pastaraisiais metais patentų kompiuterių programoms ir apskritai informacinėms technologijoms labai padaugėjo. Kompiuterių programų ir informacinių technologijų teisinei apsaugai išsivysčiusiose valstybėse kaip pagrindinė teisinės apsaugos forma šiuo metu dažniausiai pasitelkiamas būtent patentų institutas. Pirmieji kompiuterių programų patentai buvo išduoti materialiems mechanizmams, kurių atskiras dalis valdė mikroprocesorinė sistema, vei-kianti pagal tam tikrą kompiuterių programą, tuo tarpu šiuo metu patentinės apsaugos objektu gali būti ir duomenų struktūros, taikomieji algoritmai, informacijos paieškos ir verslo metodai ar beveik kiekvienas naujas technologinis sprendimas, įgyvendinamas kompiuterių programomis.
Pirmoje straipsnio dalyje pateikiama svarbiausių užsienio patentinių sistemų (JAV ir ES) teisės normų ir praktikos apžvalga bei palyginimas pabrėžiant naujausias tendencijas ir mokslinius vertini-mus. Antroje straipsnio dalyje nagrinėjama patentų sistemos įtaka ekonominei raidai ir žinių eko-nomikos įtvirtinimui. Pabrėžiama, kad patentų sistemos reforma turi apimti ne tik patentų objekto išplėtimą, tačiau ir patentinių paraiškų nagrinėjimo reformą bei galimybių pasinaudoti patentų sis-tema išplėtimą, nes patentų reformos klaidos gali būti ypač žalingos jaunai žinių ekonomikai. Trečioje straipsnio dalyje analizuojama Lietuvos padėtis kompiuterių programų patentinės apsaugos klausimu, nurodomi svarbiausi jos trūkumai ir pagrindžiama patentų reformos būtinybė.
Straipsnio išvadose pateikiamos pagrindinės patentų reformos kryptys besivystančiose žinių ekonomikose. Siūloma išplėsti patentinės apsaugos objektą vadovaujantis Europos patentų biuro praktika, iš esmės peržiūrėti patento paraiškų nagrinėjimo tvarką, sulyginti nacionalinių ir užsienio subjektų galimybes, taip pat įgyvendinti patentinės apsaugos propagavimo ir paramos priemones.
Taip pat pabrėžiama, kad patentinė sistema Lietuvoje santykinai brangsta, siūloma leisti pateikti patentines paraiškas užsienio kalbomis, argumentuojama, jog norint išnaudoti nacionalinį intelektinį potencialą būtina valstybės parama nacionaliniams patentų subjektams pagal ES taikomą modelį. Žvelgiant į ateitį siūloma Lietuvoje nustatyti naujas kompiuterių programų ir informacinių technologijų teisinės apsaugos formas (naudingus modelius), be to, pabrėžiama, kad informacinės visuomenės raida reikalauja supranacionalinių patentinės apsaugos sistemų, t.y. bendros regioninės ar net pasaulinės naujovių erdvės.