Prieglobsčio teisės raidos po Amsterdamo sutarties probleminiai aspektai

Santrauka

Straipsnyje aptariami Amsterdamo sutartimi dėl Europos Sąjungos padaryti pakeitimai prieglobsčio srityje, turintys įtakos prieglobsčio teisės raidai. Apžvelgiami po Amsterdamo sutarties pakitusio teisinio reglamentavimo rezultatai: Tarybos direktyvos dėl laikinosios apsaugos, prieglobsčio prašytojų priėmimo valstybėse narėse, „Eurodac“ reglamentas, Tarybos sprendimas dėl Europos pabėgėlių fondo. Taip pat nagrinėjami Komisijos pasiūlymai dėl direktyvų, susijusių su pabėgėlio sąvokos ir papildomos apsaugos nustatymo kriterijais, prieglobsčio procedūromis bei pasiūlymas dėl reglamento, pagal kurį bus nustatoma valstybės narės atsakomybė už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, ir kiti su prieglobsčio klausimais susiję dokumentai. Bandoma pateikti iki šiol vykusio Europos Bendrijos prieglobsčio teisės aktų leidybos proceso vertinimą bei įžvelgti tam tikras tendencijas, galinčiais lemti tolesnę prieglobsčio teisės raidą Europos Sąjungoje. Autorė išskiria kelis, jos manymu, ryškiausius probleminius aspektus, darančius neigiamą įtaką prieglobsčio teisės raidai, ir bando šiuos aspektus analizuoti tikslo suderinti prieglobsčio teisę su Europos Sąjungos prieglobsčio teise požiūriu bei valstybių įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis požiūriu.