Teisės istorijos akademinių studijų raida Lietuvoje
plugins.themes.bootstrap3.article.main676d4274c38dc
Santrauka
Straipsnyje aptariama teisės istorijos studijų raida Lietuvoje nuo jos pradžios viename seniausių Rytų Europoje Vilniaus universitete XIX a. pradžioje iki Lietuvos nacionalinio valstybingumo atkūrimo 1990 metais.
Straipsnio autorius reikšmingiausiu šios raidos laikotarpiu laiko 1922–1940 m., kai teisininkų rengimas buvo sutelktas Lietuvos universiteto Teisių fakultete, o jo Lietuvos teisės istorijos katedroje vaisingai dirbo prof. A. Janulaitis, pirmasis šia problematika rašęs lietuvių kalba ir savo darbais sukūręs iš esmės naują mokslo dalyką.
Sovietmečiu teisės istorijos mokslas taip pat labai vertintas ne tik kaip viena teisinių disciplinų, bet ir kaip veiksminga ideologinė priemonė. Jis buvo atvirai ideologizuotas. Dėstant ir Sovietų Sąjungos, ir užsienio teisės istoriją buvo siekiama kontrasto principu aukštinti pirmąją („socialistinę“, sovietinę) ir niekinti, kaip „išnaudotojišką“, antrąją. Papildomos medžiagos kursui ideologizuoti teikė kartu nagrinėjama teisės istorija ir valstybės istorija.
Pažymima, kad pastaraisiais metais, nors ir gerokai išaugus studentų skaičiui bei nelikus ideologinių kliūčių, varžiusių mokslo raidą, ima reikštis neigiamų teisės istorijos studijų tendencijų: mažinama šioms disciplinoms universitetuose skiriamų valandų, įvesta mokslų klasifikacija, pašalinant teisės istoriją iš teisės mokslų.
Straipsnio autorius reikšmingiausiu šios raidos laikotarpiu laiko 1922–1940 m., kai teisininkų rengimas buvo sutelktas Lietuvos universiteto Teisių fakultete, o jo Lietuvos teisės istorijos katedroje vaisingai dirbo prof. A. Janulaitis, pirmasis šia problematika rašęs lietuvių kalba ir savo darbais sukūręs iš esmės naują mokslo dalyką.
Sovietmečiu teisės istorijos mokslas taip pat labai vertintas ne tik kaip viena teisinių disciplinų, bet ir kaip veiksminga ideologinė priemonė. Jis buvo atvirai ideologizuotas. Dėstant ir Sovietų Sąjungos, ir užsienio teisės istoriją buvo siekiama kontrasto principu aukštinti pirmąją („socialistinę“, sovietinę) ir niekinti, kaip „išnaudotojišką“, antrąją. Papildomos medžiagos kursui ideologizuoti teikė kartu nagrinėjama teisės istorija ir valstybės istorija.
Pažymima, kad pastaraisiais metais, nors ir gerokai išaugus studentų skaičiui bei nelikus ideologinių kliūčių, varžiusių mokslo raidą, ima reikštis neigiamų teisės istorijos studijų tendencijų: mažinama šioms disciplinoms universitetuose skiriamų valandų, įvesta mokslų klasifikacija, pašalinant teisės istoriją iš teisės mokslų.
plugins.themes.bootstrap3.article.details676d4274c8310
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.