Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų normų, reglamentuojančių atsakomybę už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tobulinimo kryptys atsižvelgiant į 1988 m. JTO konvencijos „Dėl kovos su neteisėta narko

Santrauka

Šiame straipsnyje tęsiama naujajame Baudžiamajame kodekse įtvirtintų narkotinių nusikaltimų analizė ir šių normų tobulinimo galimybės. Straipsnio autorė nagrinėja 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta“ (toliau – konvencija) 3 straipsnio 5 dalyje išvardytų sunkinančių aplinkybių reikšmę ir prasmę bei jų inkorporavimą į Lietuvos baudžiamąjį kodeksą – tiek buvusį (toliau – BK), tiek ir naująjį (toliau – naujasis BK). Analizės metu paaiškėjo, kad į dvi iš aštuonių sunkinančių aplinkybių Lietuvos baudžiamuosiuose kodeksuose atsižvelgiama pakankamai, į tris iš jų – nepakankamai, o likusios trys nėra numatytos nei baudžiamuosiuose įstatymuose, nei teismų praktikoje. Atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką siūloma, kaip gerinti esamą padėtį. Analizė atliekama taikant lingvistinį, lyginamąjį metodus. Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos baudžiamieji kodeksai, Lietuvos teismų praktika, JTO 1988 m. konvencija, jos komentaras, atskirų Europos Sąjungos valstybių įstatymai.