plugins.themes.bootstrap3.article.main660690103617b

Algirdas Zakaras

Santrauka

Straipsnyje sprendžiama galimybė iš laboratoriniam tyrimui atsiųstų krūtinės ląstos odos žaizdų, padarytų statmenai smūgiuojant, nustatyti vienašmenės peilio geležtės didžiausią panirusios dalies plotį. Tyrimas atliktas 1984–2002 metais atliekant durtinių-pjautinių žaizdų ekspertizes. Remtasi tik tais atvejais, kai nekilo abejonių, kad tyrimui pateikti peiliai panaudoti sužalojant. Žuvusieji – 52 asmenys: 40 vyrų ir 12 moterų.
Spręstas klausimas, kaip nustatyti tikrąjį žaizdos pagrindinės dalies ilgį, kai odos išpjova dėl odos elastingumo susitraukia, pasikeičia žaizdos forma ir ilgis. Remiantis P. P. Komarovo darbais nustatyta konkreti odos žaizdos ilgio ir geležtės pločio tarpusavio priklausomybė, bandyta nuspėti geležtės plotį ir tikrinama, kiek jis skiriasi nuo konkretaus peilio geležtės pločio.
Statistiškai apdorojus tyrimo duomenis bandyta nuspėti geležtės pločio nustatymo paklaidą. Patikrinta, ar šiai paklaidai turi įtakos mirusiojo lytis, amžius, žaizdos vieta, žaizdos ilgis, jos išilginės ašies santykis su Langerio linijų eiga.
Siūloma metodika, galinti padėti nustatyti konkretų geležtės plotį. Straipsnis skiriamas teismo medicinos ekspertams, ypač morfologams, sprendžiantiems įrankių identifikavimo klausimus.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6606901039cc9

Skyrius
Mokslo straipsnis