plugins.themes.bootstrap3.article.main6628d5ce64fad

Tijana Shurlan

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos problemos sietinos su Tarptautinio kriminalinio teismo procesine veikla taikant papildomus principus bylose, susijusiose su Romos statuto normų teisėtumo pažeidimais. Tarptautinės baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso mechanizmo veikimas siejamas su žmogaus teisių apsaugos bei pažeidžiamumo atvejais, kurie akivaizdūs buvusioje Jugoslavijos valstybėje (dabar Serbija ir Juodkalnija).
Straipsnyje išskiriami kriterijai, kuriais turėtų vadovautis Tarptautinis tribunolas ir Tarptautinis kriminalinis teismas priimdami sprendimus bylose dėl Romos statuto normų pažeidimų. Manytina, kad aiškios teisminės praktikos nebuvimas skatina ieškoti teorinių ir moksliškai pagrįstų teiginių dėl Tarptautinio kriminalinio teismo nagrinėjamų Romos statuto bylų.
Straipsnyje diskutuojama galimybė įtvirtinti valstybės nacionalinėje teisėje ir tarptautinėje teismų praktikoje tokius teisingumo vykdymo principus, kurie papildytų vienas kitą ir kuriais vienodai galėtų vadovautis tarptautiniai teismai (tribunolai) ir prokuratūros institucijos.
Straipsnyje daroma išvada, kad Tarptautinis kriminalinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Romos statuto pažeidimo, galėtų dažniau taikyti vienas kitą papildančius principus priimant sprendimus. Šiuo atveju Tarptautinio kriminalinio teismo sprendimai turėtų būti diskretiški, nepaveikiami skirtingų valstybių ir tinkamai vykdomi. Kita vertus, Tarptautinis kriminalinis teismas privalo nuolat aiškinti priimamus sprendimus ir sukurti teismų praktiką tarptautinėje jurisprudencijoje.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6628d5ce68d2a

Skyrius
Mokslo straipsnis