Some Theoretical Problems of Modern Russian Criminalistics

Santrauka

Pastaruoju metu kai kurie Rusijos kriminalistai siūlo traktuoti naują mokymo discipliną – profesionalios gynybos teoriją – kaip kriminalistikos kurso dalį ir tirti profesionalios gynybos problemas kriminalistikos mokslo kontekste.
Sutikti su tuo negalima, nes kriminalistikos tikslas (padėti teisėsaugos institucijoms nustatyti objektyvią tiesą byloje) ir profesionalios gynybos teorijos tikslas (padėti advokatui ginti savo kliento interesus) nesutampa, o daugeliu atvejų netgi yra priešingi. Siūlomos idėjos įgyvendinimas neišvengiamai sugriautų kriminalistikos fundamentinius pagrindus. Profesionalios gynybos teorija turi būti savarankiška mokymo disciplina ir kuriama ne kaip kriminalistikos, o kaip teorijos dėl advokato veiklos dalis.
Egzistuoja nuomonė, kad kriminalistikos prigimtis – tai sintezė, gamtos mokslų bei teisinių žinių lydinys ir todėl kriminalistika yra sintetinis mokslas.
Iš tiesų kriminalistika yra grynai teisės mokslas, nes gamtos mokslų žinias ji pasiima iš kitų mokslų; koncepcijos, paimtos iš kitų mokslų, gali būti panaudojamos kriminalistikoje tik tada, kai jų panaudojimas visiškai atitinka įstatymą. Kriminalistika neatsiejama nuo įrodinėjimo proceso, t. y. nuo teisės mokslo; bet toks jos ryšio su teise ir su įstatymu susilpnėjimas vertintinas neigiamai.
Tradicinė keturnarė kriminalistikos sistema pastaruoju metu paseno. Kriminalistikoje atsirado naujos atskiros mokslinės teorijos, kurių negalima priskirti nė vienai iš tradicinės struktūros dalių. Optimalus sprendimas – atitinkamų atskirų teorijų (tokių kaip versijos ir tyrimo planavimas, tyrėjo ir operatyvinės paieškos aparatų bendradarbiavimas, piliečių pagalba tyrimui ir pan.), kurios nėra sudedamosios dalys vienos ar kitos dalies, išskyrimas į atskirą savarankišką skyrių. Kadangi visi šie klausimai yra susiję, šį skyrių reiktų vadinti „Nusikaltimų atskleidimo ir tyrimo organizavimas“.
Labai svarbi kriminalistikos mokslinė kategorija yra kriminalistinė nusikaltimų charakteristika. Pritarti kai kurių kriminalistų nuomonei, kad ji prarado savo praktinę reikšmę ir yra tam tikras „fantomas“, negalima. Šiuo klausimu galima kalbėti apie Rusijos ir Lietuvos kriminalistų bendrą požiūrį.
Rusijos kriminalistai ne tik sprendžia teorines problemas, bet ir nuolat kryptingai dirba naujų techninių kriminalistinių priemonių, efektyvesnių taktinių kriminalistinių būdų ir metodų kūrimo, nusikaltimų atskleidimo ir tyrimo organizavimo, tobulinimo, naujų atskirų rūšių ir grupių nusikaltimų tyrimo metodikų kūrimo bei senų metodikų optimizavimo srityse. Tuo tarpu Rusijoje intensyviausiai plėtojasi kriminalistinės metodikos sritis. Yra pagrindas manyti, kad tam tikros naujos idėjos gali būti įdomios ir kitų šalių kriminalistams.