Development Tendencies and Perspectives of Forensic Science

Santrauka

Straipsnyje autorius pabrėžia, kad tiek kontinentinė, tiek anglosaksų teisinės sistemos vieningai sutaria, jog nusikaltimų tyrimas – tai labai platus ir įvairiapusiškas mokslas, apimantis įvairius gamtos ir socialinius mokslus. Tačiau tam tikri skirtumai, esantys tarp kontinentinės ir anglosaksų teisinių sistemų, turi įtakos ir kriminalistikos mokslo apibūdinimui. Straipsnyje autorius atkreipia dėmesį į tai, jog Jungtinėje Karalystėje kriminalistika niekada nebuvo išskiriama kaip atskiras mokslas. „Teismo mokslų“ koncepcija iš dalies buvo tapatinama su kontinentiniais nusikaltimų tyrimo techniniais ir taikomaisiais mokslais. Literatūroje vartojami terminai „teisminis“ ir „mokslinis“ neretai turi tą pačią reikšmę ir dažnai yra vartojami vietoje vienas kito. Patirtis ir įgūdžiai, naudojami tiriant ir atskleidžiant nusikalstamas veikas, nebuvo vertinami kaip „teisminio mokslo“ dalis. Tik visiškai neseniai teisinėje britų literatūroje „mokslinis tyrimas“ ir „nusikaltimų tyrimas“ buvo pradėti suvokti taikant gamtos mokslų metodus. Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose terminas „teisminis mokslas“ vartojamas jau keletą dešimtmečių. Šis terminas apima mokslo žinias, vartojamas tiriant ir atskleidžiant nusikaltimus bei vertinant įrodymus. Pagrindinės šių žinių šakos yra kriminalistika ir teismo medicina.
Papildant klasikinius mokslus, tokius kaip biologija, chemija, balistika ir fotografija, galima pridėti naujas mokslo sritis, tokias kaip teismo kompiuterinės technologijos (apimančios, pvz., žmogaus balso ir intonacijos kompiuterinį atpažinimą, DNR ląstelių tyrimą, taip pat kompiuterinio spausdinimo tyrimą), antropologija, geologija, entomologija, molekulinė genetika ir biologija, įrodymų tyrimas (apimantis matematinę identifikacinių tyrimų analizę), teisminė slauga, inžineriniai gedimai, gaisro mokslas ir sprogimų tyrimas, asmenybių apibūdinimas, saugumo valdymas, – visos jos yra ekspertų kompetencija.
Autorius išskiria šias pagrindines šio amžiaus „teismo mokslų“ (kriminalistikos) raidos tendencijas:
1) kriminalistinių technologijų kūrimas; 2) mikroskopiniai tyrimai; 3) globalizacija; 4) kompiuterizacija; 5) įvairių medžiagų kokybinės analizės metodo platus taikymas; 6) privatizacija. Pabrėžiama, jog šių kriminalistikos mokslo tendencijų sąrašas anaiptol nėra baigtinis ir ateityje, be abejonės, bus atskleista daugiau naujų kriminalistikos mokslo raidos tendencijų ir perspektyvų.