Teismo identifikacijos dabartis ir ateitis
plugins.themes.bootstrap3.article.main673f5e278a23e
Santrauka
Straipsnyje apžvelgiamos teismo identifikacijos klausimo problemos. Identifikacijos ir tapatybės nustatymo problema nėra naujas klausimas, jau antikinių laikų filosofai domėjosi tapatybės nustatymo principu (principium identitatis). Pradedant IV a. prieš Kr. doktrinomis mes sužinojome, kad daiktai (būtybės) yra identiški tik patys sau. Beje, dėl subjekto arba asmens galimi tik du atsakymai: identiškas arba neidentiškas. Ši taisyklė apima taip pat unikalumo doktriną – subjektas gali būti identiškas tik pats sau – ir skirtingumo doktriną – visi subjektai yra skirtingi.
Anksčiau pateikta filosofinė teorija tinka ir kriminalinės justicijos mokslams, nes jų tikslas – nustatyti nusikaltėlio tapatybę ir konkrečias padaryto nusikaltimo aplinkybes. Šie mokslai siekia savo tikslo pasitelkiant teorinius pagrindimus ir profesionalias ekspertizes, atliekamas pagal tuos pakitimus, kuriuos sukėlė padarytas nusikaltimas. Teorinė to bazė yra grindžiama teismo identifikacija, paremta praktiniais metodais.
Teismo identifikacijos, panašiai kaip kriminalistikos mokslo, istorija palyginti trumpa – paplito XIX a. antroje pusėje. Ankstesnė procedūra nereikalaudavo pagrįsti profesionaliai atskleistą nusikalstamą veiką, o tenkindavosi įrodymais, paremtais įtariamojo kankinimais. Tokia koncepcija buvo pakeista XVIII a. pabaigoje, kai įtariamojo teisės tapo gerbiamos, taip pat kai tyrimui buvo pasitelkti gamtos mokslų laimėjimai. Pastarasis veiksnys tapo XX a. teismo mokslų atspirties tašku, gamtos mokslų laimėjimų pritaikymas moksliškai pagrindė kriminalistikos technikos metodų bei priemonių panaudojimą kaltininkui susekti.
Straipsnyje parodoma milžiniška kriminalinės justicijos mokslų pažanga, patvirtinamas mokslinis faktas, kad kriminalistikos taktikos metodai, tobulėjant kriminalistikos technikos metodams, kardinaliai nesikeičia.
Žinoma, naujos pėdsakų suradimo ir fiksavimo metodikos yra labai svarbios, bet nauji laimėjimai į tyrimą turi būti įtraukiami laipsniškai. Kita vertus, kas prieš šimtmetį galėjo pagalvoti, kad žmogaus DNR galės būti naudojama kriminalistiniams tyrimams arba kad žmogaus rašysenos pavyzdžiai galės būti įrašyti į automatizuotą duomenų bazę.
Anksčiau pateikta filosofinė teorija tinka ir kriminalinės justicijos mokslams, nes jų tikslas – nustatyti nusikaltėlio tapatybę ir konkrečias padaryto nusikaltimo aplinkybes. Šie mokslai siekia savo tikslo pasitelkiant teorinius pagrindimus ir profesionalias ekspertizes, atliekamas pagal tuos pakitimus, kuriuos sukėlė padarytas nusikaltimas. Teorinė to bazė yra grindžiama teismo identifikacija, paremta praktiniais metodais.
Teismo identifikacijos, panašiai kaip kriminalistikos mokslo, istorija palyginti trumpa – paplito XIX a. antroje pusėje. Ankstesnė procedūra nereikalaudavo pagrįsti profesionaliai atskleistą nusikalstamą veiką, o tenkindavosi įrodymais, paremtais įtariamojo kankinimais. Tokia koncepcija buvo pakeista XVIII a. pabaigoje, kai įtariamojo teisės tapo gerbiamos, taip pat kai tyrimui buvo pasitelkti gamtos mokslų laimėjimai. Pastarasis veiksnys tapo XX a. teismo mokslų atspirties tašku, gamtos mokslų laimėjimų pritaikymas moksliškai pagrindė kriminalistikos technikos metodų bei priemonių panaudojimą kaltininkui susekti.
Straipsnyje parodoma milžiniška kriminalinės justicijos mokslų pažanga, patvirtinamas mokslinis faktas, kad kriminalistikos taktikos metodai, tobulėjant kriminalistikos technikos metodams, kardinaliai nesikeičia.
Žinoma, naujos pėdsakų suradimo ir fiksavimo metodikos yra labai svarbios, bet nauji laimėjimai į tyrimą turi būti įtraukiami laipsniškai. Kita vertus, kas prieš šimtmetį galėjo pagalvoti, kad žmogaus DNR galės būti naudojama kriminalistiniams tyrimams arba kad žmogaus rašysenos pavyzdžiai galės būti įrašyti į automatizuotą duomenų bazę.
plugins.themes.bootstrap3.article.details673f5e278d9b2
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
