Environmental Impact Assessment Procedure

Santrauka

Poveikio aplinkai vertinimo procedūra pasaulyje žinoma kaip planuojamos veiklos galimo poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Šiame straipsnyje autorė siekia palyginti šios procedūros esminius klausimus, kurie nustatyti 1991 m. Espoo tarptautinėje konvencijoje, EB Direktyvoje 85/337/EEB, ją pataisančioje Direktyvoje 97/11/EB ir kitur. Daugiausia dėmesio skiriama rinktinėms teisinėms problemoms, su kuriomis susiduriama nacionalinėje teisėje. Šios problemos gali būti klasifikuojamos į tokias sritis kaip veiklos, kurioms taikoma poveikio aplinkai vertinimo procedūra, procedūros nenutrūkstamumas, analizės kompleksiškumas, rezultatų korektiškumas ir visuomenės dalyvavimas. Autorė pateikia apibrėžimą veiklos rūšių, kurioms turi būti taikoma poveikio aplinkai vertinimo procedūra pagal Espoo konvenciją, EB Direktyvą 85/337/EEB bei Čekijos teisę. Konvencija nustato pareigą, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūra turi būti atlikta prieš priimant sprendimą leisti pradėti planuojamą veiklos rūšį iš Konvencijos 1 priede minimų veiklos rūšių. Pagal EB Direktyvą 85/337/EEB valstybės narės privalo garantuoti, kad šioje Direktyvoje minimų projektų įtaka yra vertinta. Pagal Čekijos nacionalinę teisę investuotojas turi sutikti su poveikio aplinkai vertinimo procedūros ataskaita, pateikiama kartu su leidimu vykdyti atitinkamą veiklą. Pabrėžiama, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su jam pateikta poveikio aplinkai vertinimo procedūros ataskaita, įgaliota institucija nutraukia leidimo išdavimo pareiškėjui procedūrą ir nustato terminą, per kurį pareiškėjas turi pateikti išvadą apie tai, kad jo planuojama veikla nedarys akivaizdžios įtakos aplinkai. Poveikio aplinkai vertinimo procedūra turi būti atliekama kompleksiškai, vertinami visi galimi poveikiai aplinkai, įskaitant žmogaus sveikatą ir saugumą.
Gautų atliktos procedūros rezultatų patikimumas turi būti garantuojamas atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros dokumentų apžvalga, ekspertų kvalifikacija, suinteresuotų institucijų pateikiama nuomone bei kiekvieno asmens galimybe būti informuotam ir pateikti savo pastabas dėl minėtos procedūros dokumentų.
Valdžios institucijos turi informuoti visuomenę, taip pat skatinti ją dalyvauti diskusijose, pateikti savo nuomonę ir komentarus dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros, nes tai būtina norint pateikti tinkamą, valdžios institucijų bei visuomenės aprobuotą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.
Straipsnyje pateikiami probleminiai poveikio aplinkai vertinimo procedūros aspektai ir, vadovaujantis 1991 m. Espoo konvencijos bei EB Direktyvos 85/337/EEB nuostatomis, galimi šių probleminių aspektų sprendimo būdai.