Rungtyniškumo principo įgyvendinimo ikiteisminio tyrimo stadijoje problema
plugins.themes.bootstrap3.article.main67681f28d92d7
Santrauka
Straipsnyje nagrinėjamas rungimosi principas ir jo įgyvendinimo perspektyvos per ikiteisminį tyrimą.
Šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principas yra gynybos priemonė, žmogaus teisių apsaugos bei teisingumo vykdymo garantas. Minėtų principų įgyvendinimas grindžiamas viso baudžiamojo proceso logika ir normatyviniu reglamentavimu. Įgyvendinant rungimosi principą per teisminį nagrinėjimą šalims turi būti suteiktos lygios galimybės dalyvauti įrodinėjimo procese per ikiteisminį tyrimą.
Šio tyrimo objektu laikomos Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso normos, kuriose įtvirtinti rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principai bei atskleistas jų turinys ikiteisminio tyrimo stadijoje.
Tyrimu siekiama išnagrinėti gynybos ir kaltinimo šalių, dalyvaujančių įrodinėjimo procese, veiklą skiriant ekspertizes, problemines proceso ir kriminalistines situacijas. Manoma, jog galimybės suteikimas gynybos šaliai tiesiogiai kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu (o kartais ir net su reikalavimu) skirti ekspertizę padėtų veiksmingiau įgyvendinti ekspertinio tyrimo galimybes. Šiuo metu egzistuojanti ekspertizių skyrimo tvarka riboja gynėjo teises naudoti visas teisėtas gynybos priemones tuo atveju, jei teisėjas atsisako skirti ekspertizę. Tyrimo tikslas – teikti siūlymus siekiant išvengti pusiausvyros tarp kaltinimo ir gynybos šalių pažeidimo įgyvendinant ekspertinio tyrimo galimybes bei tobulinti teisinį ekspertizės skyrimo mechanizmą.
Šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principas yra gynybos priemonė, žmogaus teisių apsaugos bei teisingumo vykdymo garantas. Minėtų principų įgyvendinimas grindžiamas viso baudžiamojo proceso logika ir normatyviniu reglamentavimu. Įgyvendinant rungimosi principą per teisminį nagrinėjimą šalims turi būti suteiktos lygios galimybės dalyvauti įrodinėjimo procese per ikiteisminį tyrimą.
Šio tyrimo objektu laikomos Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso normos, kuriose įtvirtinti rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principai bei atskleistas jų turinys ikiteisminio tyrimo stadijoje.
Tyrimu siekiama išnagrinėti gynybos ir kaltinimo šalių, dalyvaujančių įrodinėjimo procese, veiklą skiriant ekspertizes, problemines proceso ir kriminalistines situacijas. Manoma, jog galimybės suteikimas gynybos šaliai tiesiogiai kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu (o kartais ir net su reikalavimu) skirti ekspertizę padėtų veiksmingiau įgyvendinti ekspertinio tyrimo galimybes. Šiuo metu egzistuojanti ekspertizių skyrimo tvarka riboja gynėjo teises naudoti visas teisėtas gynybos priemones tuo atveju, jei teisėjas atsisako skirti ekspertizę. Tyrimo tikslas – teikti siūlymus siekiant išvengti pusiausvyros tarp kaltinimo ir gynybos šalių pažeidimo įgyvendinant ekspertinio tyrimo galimybes bei tobulinti teisinį ekspertizės skyrimo mechanizmą.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67681f28dcf5f
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.