The Issue of Genesis of the Institution of the President of the Republic of Lithuania in the Constitutional Process of 1990-1992

Santrauka

Respublikos Prezidento konstitucinio instituto klausimas konstituciniame procese 1988–1992 m. buvo viena pagrindinių aktualijų atkuriant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, o vėliau – kuriant Lietuvos valstybės institucinę sistemą.
Šio proceso išskirtinis reiškinys buvo tai, kad politinė, teisinė polemika dėl valstybės vadovo kilo jau 1988–1990 m., kai Lietuvoje dar galiojo tarybinė konstitucija. Šiuos svarstymus skatino atgimimo laikotarpiu vis labiau plintančios idėjos dėl prielaidų atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką, politiniai procesai Rytų ir Vidurio Europoje.
Valstybės vadovo konstitucinio instituto atkūrimo klausimo pobūdis iš esmės įgijo naują politinį teisinį turinį tada, kai 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika ir priimtas Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas (Lietuvos Respublikos laikinoji Konstitucija).1990–1992 m. konstitucinio proceso turinį lėmė nauja politinė teisinė tikrovė, kurioje pagrindinis akcentas buvo klausimas dėl Lietuvos Respublikos būsimosios konstitucinės sąrangos, valstybės institucijų tarpusavio santykių, kompetencijos ir kt.
Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos atkūrimo procesas Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo galiojimo laikotarpiu buvo sudėtingas, nes diskusija šiuo klausimu vyko aštriomis politinės konfrontacijos sąlygomis. Brandinant Respublikos Prezidento konstitucinio statuso turinį reikėtų atsižvelgti į keletą šios veiklos aspektų. Pirmiausia Respublikos Prezidento vieta konstitucinėje valstybės institucijų sistemoje buvo programuojama daugelyje konstitucijų projektų, kurie buvo parengti ir paskelbti 1990–1992 m. laikotarpiu.
Jų nuostatose atsispindėjo įvairus požiūriai dėl būsimojo valstybės vadovo apibrėžimo, konstitucinio statuso, kompetencijos, santykių su įstatymų leidimo ir vykdomąja valdžia bei kt.
Kelyje į Respublikos Prezidento instituto atkūrimą atskirai pažymėtini Lietuvos Sąjūdžio ir kitų politinių organizacijų veiksmai siekiant nedelsiant grąžinti į Lietuvos konstitucinę sistemą valstybės vadovo pareigybę ir nustatyti jo įgaliojimus.
Nors šie pasiūlymai bei veiksmai komplikavo konstitucinį procesą, tačiau akivaizdu, kad politinių jėgų siekis nedelsiant atkurti valstybės vadovo pareigybę laikantis Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, skatino intensyviau rengti Konstituciją, spartino šį procesą.