Terminological Tendencies in Scenes of Crime Technique

Santrauka

Kriminalistikoje vartojama specifinė terminija. Klausimas, ar ši terminija keičiasi ir kokios yra jos kitimo tendencijos, yra šio straipsnio nagrinėjimo objektas. Kriminalistikos terminija daugeliu atveju paimta iš kitų mokslų, nors nemaža terminų dalis yra originalūs – kriminalistikos.
Straipsnio autorė mano, kad kriminalistikos terminija keičiasi – terminai paprastinami.
Autorė analizuoja Lenkijoje išleistų kriminalistikos ir kriminalistikos technikos vadovėlių terminiją. Tyrimo atspirties tašku buvo pirmieji kriminalistikos vadovėliai, kuriuose perimta A. Vinbergo ir B. Šarerio terminija (įrankių pėdsakai, pirštų pėdsakai, šaunamojo ginklo panaudojimo pėdsakai ir kt.). Šie terminai turėjo tiesioginę prasmę. Jeigu buvo kalbama apie pirštų pėdsakus, tai buvo žinios apie jų susidarymą ir fiksavimą. Biologiniai papiliarinių raštų klausimai, identifikacijos problemos jau priklausė daktiloskopijai.
Tik XX a. 8 dešimtmetyje keičiasi pėdsako turinio ir jo charakteristikos suvokimas. Su pėdsako charakteristika jau siejamos bendros teorinės žinios, lokalizacijos, suradimo, techninio ir procesinio įtvirtinimo, pavyzdžių paėmimo, tyrimo ir kiti klausimai.
Kriminalistikos moksle vis aiškesnė tendencija kurti ir vartoti vieno žodžio terminus ir sąvokas (mechanoskopija, daktiloskopija, fonoskopija ir kt.).
Visi šie terminai buvo kuriami pagal analogiją, dažniausiai vartojant graikų kalbos pagrindą (pvz., seniai nusistovėjęs terminas „daktiloskopija“).
Plečiasi kriminalistinis pėdsako apibūdinimas, nes vis labiau domimasi pėdsako teorijos problemomis, atsiranda nauji nusikaltimai ir naujos tyrimo metodikos, didėja įrodomoji pėdsakų reikšmė ir pan.
Apibendrindama straipsnio autorė rašo, jog galima teigti, kad iškelta hipotezė pasitvirtino. Kriminalistikos terminija keičiasi, ryškėja tendencijos vartoti trumpus, pragmatiškus terminus.