plugins.themes.bootstrap3.article.main6768287880127

Egidijus Vidmantas Kurapka Hendryk Malevski Justinas Sigitas Pečkaitis Eduardas Vaitkevičius

Santrauka

2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – BK). Naujajame BK šaunamojo ginklo sąvoka vartojama vardijant baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kvalifikuojant tokias nusikalstamas veikas, kaip plėšimas, kontrabanda, dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, orlaivio užgrobimas, taip pat straipsniuose, numatančiuose atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, jų pagrobimą ir laikymo taisyklių pažeidimą. Pačios šaunamojo ginklo sąvokos išaiškinimo BK, kuriame pateikiami kai kurių sąvokų išaiškinimai, nėra. Tai suprantama, nes Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, baudžiamoji teisė šaunamojo ginklo sampratos nenagrinėja. Norminiuose teisės aktuose šaunamojo ginklo sąvokos apibrėžimas pirmą kartą pateiktas 1996 metų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.
Šis apibrėžimas iš esmės neprieštaravo pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos baudžiamojoje teisėje ir visuomenėje susiformavusiai šaunamojo ginklo sampratai.
2003 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame naujame Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinta nauja šaunamojo ginklo samprata, iš esmės besiskirianti nuo senosios. Šiuo įstatymu prie šaunamųjų ginklų priskirti pneumatiniai ginklai, dujiniai pistoletai ir revolveriai, templiniai ir netgi signaliniai ginklai. Kyla klausimas, kaip vertinti šiuos ginklus, kai jei panaudojami darant tokias nusikalstamas veikas, kaip plėšimas, orlaivio užgrobimas, riaušių organizavimas arba išprovokavimas ir kt., kai šaunamojo ginklo naudojimas yra nusikaltimą kvalifikuojantis požymis arba sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 10 punktas). Manome, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas vertas išsamesnės baudžiamosios teisės ir kriminalistikos specialistų analizės ir komentarų. Bet kuriuo atveju, ir reguliuojant civilinę šaunamųjų ginklų apyvartą, ir teisiškai vertinant nusikaltimus, susijusius su neteisėta šaunamųjų ginklų apyvarta ir jų naudojimu, būtinas kriminalistinis šių ginklų vertinimas.
Šiuo metu rengiamos naujos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos. Tai gera proga ištaisyti bent kai kurias, akivaizdžiausias, šio įstatymo spragas. Geriausia tai būtų padaryti pasitelkus kriminalistikos mokslo atstovus.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6768287883ebb

Skyrius
Mokslo straipsnis