The Problems of Essence of Law at the Present Stage

Santrauka

Straipsnyje bandoma susivokti, kaip turėtų būti suprantama teisė globalizacijos sąlygomis. Į teisę žiūrima kaip į veiksnį, dalyvaujantį kuriant nūdienos ir ateities pasaulio galimo susitvarkymo projektus. Remdamasis šiuo požiūriu, autorius siekia pristatyti ir įvertinti kai kurias tradicines teisės sampratas (prigimtinės teisės, pozityvistinę, sociologinę…) pabrėžiant jų santykinumą. Grindžiama jų integravimo būtinybė, išskiriami turiningieji ir formalieji teisės požymiai, pačią teisę siekiama apibrėžti kaip šių požymių integraciją. Nurodoma, jog globalizacijos sąlygomis keičiasi tradicinių teisės požymių turinys, ir tai autorius laiko šiuolaikinės teisės specifika, sąlygojama globalizacijos. Ši specifika siejama su nacionalinių valstybių vaidmens mažėjimu ir tarptautinių organizacijų, dažnai kildinančių savo kompetenciją ne iš valstybės suvereniteto, vaidmens didėjimu, kita vertus, su teisiniu pliuralizmu, t. y. galimybe toje pačioje teritorijoje taikyti skirtingas teisines sistemas. Teisinio pliuralizmo plitimą autorius dideliu mastu sieja su valstybės suvereniteto, kaip vieningo teisės šaltinio, krize. Teisinis pliuralizmas apibrėžiamas kaip grįžimas prie partikuliarizmo principo teisėje. Tai tapo įmanoma dėl vyraujančių liberalizmo vertybių. Be to, teisinis pliuralizmas suponuoja išorinio teisės išreiškimo formos pokyčius. Egzistuoja keletas konkuruojančių teisinių sistemų, kurios negali būti sutapatintos su tradicine struktūra „nacionalinė teisinė sistema“.
Autorius mano, kad keičiasi ir šiuolaikinės teisės vieta, ir vaidmuo socialinių reguliavimo priemonių sistemoje: teisė virsta didelės politikos ir didelės ekonomikos instrumentu. Straipsnis tam tikra prasme reprezentuoja šiuolaikinį Baltarusijos teisinės minties įdirbį teisės sampratos srityje.