Vykdymo teisės kodifikavimas Rusijoje: dabartinė būklė ir raidos perspektyvos
plugins.themes.bootstrap3.article.main673f5b6274a2f
Santrauka
Straipsnyje kalbama apie Rusijos vykdymo kodekso projektą, jo kritiką, raidos perspektyvas.
Aprašomos Rusijos teisės mokslo vykdymo teisės teorijos, pateikiama ir kritikuojama nuomonė, kad vykdymo teisė yra tik civilinio proceso institutas ir neturėtų būti išskiriama kaip savarankiška teisės šaka. Autoriai, paneigdami nuomonę, kad Aukščiausiasis Teismas teismų praktika gali suformuoti vykdymo procesą ir užpildyti jo spragas, įrodinėja teisinio pagrindo būtinumą ir kaip geriausią priemonę siūlo teisės aktų sisteminimą – kodifikavimą. Pasak autorių, vykdymo efektyvumą didinti galima tik kuriant bendrą vykdymo teisės sistemą atskira teisės šaka, o ne paliekant vykdymo teisės normas išsibarsčiusias įvairiose teisės šakose.
Straipsnyje kritikuojamos nuomonės, siūlančios griežtinti atsakomybę už sprendimų nevykdymą, nes kyla prieštaravimų su skolininko asmens neliečiamumo principu vykdymo procese, taip pat pažeidžiamos vykdymo santykio šalių minimalios teisinės apsaugos garantijos.
Straipsnyje nurodoma, kad 1997 metų teisės aktuose, reglamentuojančiuose antstolių veiklą, teismo antstolių savarankiškumas buvo teigiamas dalykas. Dabartiniai teisėkūros bandymai reglamentuoti santykius vykdymo procese susiduria su šiais prieštaravimais: teismo sprendimų vykdymas negali būti laikomas teisingumo vykdymu, kita vertus, negali būti nuo jos atskirtas, nes yra jos tęsinys.
Autoriai pabrėžia bendros teisėkūros nebuvimo priežastis.
Jų nuomone, bendros teisėkūros strategijos vykdymo teisėje nebuvimą nulėmė tai, kad vykdomieji dokumentai yra objektas, dėl kurio reguliavimo kovoja skirtingos Rusijos teisės šakos. Giliausiai įsišaknijęs požiūris, kad vykdymo teisė yra civilinio (arba arbitražinio) proceso dalis. Pastaruoju metu keliama idėja, kad vykdymo teisiniai santykiai priskiriami prie administracinių teisinių santykių kategorijos. Administracinės vykdymo koncepcijos šalininkai siūlo vykdymo teisės teisėkūrą plėtoti pagal administracinės teisėkūros technikos taisykles.
Šiuolaikinės vykdymo teisės teisėkūros raidos perspektyvos turėtų remtis tokiu vykdymo ir civilinio proceso santykiu, kaip atsirandantis pasekmių ir priežasčių, o ne kaip dalies ir visumos santykis.
Autoriai daro išvadą, kad vykdymo teisės šakos savarankiškumą ir specifiką pažymi jos reguliavimo dalykas: pirma, jis nėra privalomas civilinio arba administracinio proceso padarinys, antra, jo atsiradimo pagrindas gali būti dokumentai gauti neprocesiniu būdu.
Vedant analogiją su normos struktūra, vykdymą teisės sistemoje galima sąlyginai laikyti savotiška sankcija kitoms šakos – civiliniam arba administraciniam ciklui. Civilinio proceso teisės norma skirta nustatyti materialinės normos taikymo tvarką, tai vykdymo proceso normos skiria ir procesinio, ir materialinio pobūdžio sankcijas. Būtent toks vykdymo teisės esmės supratimas turi tapti pirmojo Rusijos vykdymo kodekso ašimi. Autorių nuomone, kodifikavimas yra perspektyviausias ir tikslingiausias kelias plėtoti vykdymo teisės šaką, o Vykdymo kodekso išleidimas padidins vykdymo institutų efektyvumą.
Aprašomos Rusijos teisės mokslo vykdymo teisės teorijos, pateikiama ir kritikuojama nuomonė, kad vykdymo teisė yra tik civilinio proceso institutas ir neturėtų būti išskiriama kaip savarankiška teisės šaka. Autoriai, paneigdami nuomonę, kad Aukščiausiasis Teismas teismų praktika gali suformuoti vykdymo procesą ir užpildyti jo spragas, įrodinėja teisinio pagrindo būtinumą ir kaip geriausią priemonę siūlo teisės aktų sisteminimą – kodifikavimą. Pasak autorių, vykdymo efektyvumą didinti galima tik kuriant bendrą vykdymo teisės sistemą atskira teisės šaka, o ne paliekant vykdymo teisės normas išsibarsčiusias įvairiose teisės šakose.
Straipsnyje kritikuojamos nuomonės, siūlančios griežtinti atsakomybę už sprendimų nevykdymą, nes kyla prieštaravimų su skolininko asmens neliečiamumo principu vykdymo procese, taip pat pažeidžiamos vykdymo santykio šalių minimalios teisinės apsaugos garantijos.
Straipsnyje nurodoma, kad 1997 metų teisės aktuose, reglamentuojančiuose antstolių veiklą, teismo antstolių savarankiškumas buvo teigiamas dalykas. Dabartiniai teisėkūros bandymai reglamentuoti santykius vykdymo procese susiduria su šiais prieštaravimais: teismo sprendimų vykdymas negali būti laikomas teisingumo vykdymu, kita vertus, negali būti nuo jos atskirtas, nes yra jos tęsinys.
Autoriai pabrėžia bendros teisėkūros nebuvimo priežastis.
Jų nuomone, bendros teisėkūros strategijos vykdymo teisėje nebuvimą nulėmė tai, kad vykdomieji dokumentai yra objektas, dėl kurio reguliavimo kovoja skirtingos Rusijos teisės šakos. Giliausiai įsišaknijęs požiūris, kad vykdymo teisė yra civilinio (arba arbitražinio) proceso dalis. Pastaruoju metu keliama idėja, kad vykdymo teisiniai santykiai priskiriami prie administracinių teisinių santykių kategorijos. Administracinės vykdymo koncepcijos šalininkai siūlo vykdymo teisės teisėkūrą plėtoti pagal administracinės teisėkūros technikos taisykles.
Šiuolaikinės vykdymo teisės teisėkūros raidos perspektyvos turėtų remtis tokiu vykdymo ir civilinio proceso santykiu, kaip atsirandantis pasekmių ir priežasčių, o ne kaip dalies ir visumos santykis.
Autoriai daro išvadą, kad vykdymo teisės šakos savarankiškumą ir specifiką pažymi jos reguliavimo dalykas: pirma, jis nėra privalomas civilinio arba administracinio proceso padarinys, antra, jo atsiradimo pagrindas gali būti dokumentai gauti neprocesiniu būdu.
Vedant analogiją su normos struktūra, vykdymą teisės sistemoje galima sąlyginai laikyti savotiška sankcija kitoms šakos – civiliniam arba administraciniam ciklui. Civilinio proceso teisės norma skirta nustatyti materialinės normos taikymo tvarką, tai vykdymo proceso normos skiria ir procesinio, ir materialinio pobūdžio sankcijas. Būtent toks vykdymo teisės esmės supratimas turi tapti pirmojo Rusijos vykdymo kodekso ašimi. Autorių nuomone, kodifikavimas yra perspektyviausias ir tikslingiausias kelias plėtoti vykdymo teisės šaką, o Vykdymo kodekso išleidimas padidins vykdymo institutų efektyvumą.
plugins.themes.bootstrap3.article.details673f5b6278420
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
