Gyvybės iki gimimo statusas teisėje – probleminiai terminologijos aspektai

Santrauka

Straipsnyje analizuojami kai kurie probleminiai Lietuvoje naujai besiformuojančios teisės šakos – sveikatos teisės terminologijos aspektai, susiję su gyvybės iki gimimo statusu teisėje.
Straipsnyje ne tik nagrinėjamos terminologijos problemos, bet ir parodoma, kad, tinkamai nesprendžiamos, jos pereina ir į teisėkūros, teisės vykdymo, ir netgi į teisės efektyvumo sritis. Taip sukuriamos papildomos problemos nustatant ir įgyvendinant šiomis sąvokomis žymimo objekto teisinį statusą. Atlikus analizę straipsnyje daroma išvada, kad teisinė gyvybės iki gimimo apsauga Lietuvoje nėra kompleksiškai ir tinkamai reglamentuojama, ir nurodomas vienas iš pagrindinių tai lemiančių veiksnių – sveikatos teisėje vyksta nepakankamas dialogas tarp teisės ir specialiųjų gyvybės mokslų, kurių taikymui reglamentuoti yra kuriama sveikatos teisė. Žvelgiant dar plačiau galima teigti, kad integracinių teisės mokslų formavimasis rodo kitų mokslų metodų ir rezultatų skverbimąsi į teisės mokslus ir integraciją su jais, tačiau integracijos laipsnis ir bendradarbiavimas vis dar išlieka nepakankamas.
Šią išvadą straipsnyje pagrindžia analizė, įrodanti, kad specialiųjų gyvybės mokslų taikymui reglamentuoti kuriamos teisės normos nevartoja specialiųjų mokslų sąvokų, todėl ne tik nesutariama dėl sąvokomis apibrėžtino objekto, bet pasidaro neįmanoma tolesnė diskusija dėl to objekto teisinio statuso. Taip teisė nutolsta nuo savo paskirties, dėl kurios ji buvo kuriama. Straipsnyje atliktos analizės išvados leidžia iš dalies užpildyti sąvokų tinkamumo ir jų vartojimo analizės vakuumą, šiuo metu esantį besiformuojančios sveikatos teisės doktrinoje ir galiojančiuose teisės aktuose, bei įvardija metodologines prielaidas, reikalingas sveikatos teisės doktrinai plėtoti srityje, susijusioje su gyvybės iki gimimo statuso nustatymu ir jo įgyvendinimu.