The Value of Social Technologies in Governance and Administration

Santrauka

ST vadyboje atskleidžiamos per jose taikomų intelektinio kapitalo (IC) komponentų identifikavimą, jų sąveiką ir implikaciją, tarp jų ir administravimo bei teisės reguliatorių.
Aptariamos IC efektyvumo bei vadybos socialinių matavimų sistemos padeda tiksliau įvertinti administravimo technologijų (tarp jų teisinio reglamentavimo ir jo infrastruktūros išteklių) poveikį socialiniams pokyčiams. Žinių vadybos prioritetai XXI a. daug kur dar apsiriboja teisine intelektinio turto bei jo apsaugos samprata, būdinga XX a. autorių teisių normoms, ir tai iškraipo svarbiausių išmatuojamų struktūrinių socioekonominių pokyčių tendencijas, mastus, pažangos mechanizmus.
Pristatomos ir diskutuojamos originalios kai kurių kriterijų bei rodiklių sistemos, taikytinos vertinant intelektinius išteklius vadyboje ir administravime, jų prioritetai ir probleminės kryptys, plėtojamos Pasaulio Banko instituto ir kitose tarptautinėse studijose. Nustatyta, kad, pvz., per pastarąjį dešimtmetį (1996–2005) Baltijos valstybių svarbiausių vadybos sudedamųjų (administracinio reguliavimo kokybės ir veiksmingumo, įstatymų poveikio) išmatuotos reikšmės akivaizdžiai pagerėjo (tuo tarpu išmatuotų rodiklių standartinė paklaida sumažėjo).
Tikslinga plačiau tirti skirtingų intelektinės bei socialinės plėtros vertybių ir jų taikymo vadybos bei administravimo ST suderinamumo prielaidas, jų teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į tarptautinių lyginamųjų studijų patirtį. Pripažįstama, kad jau naudojamos tarptautinėje praktikoje vadybos bei administravimo ST rodiklių vertinimo metodikos gali būti modifikuotos bei plačiau pritaikytos administracinio reguliavimo ir jo veiksmingumo vertinimams Baltijos šalyse.