The Legal Person in the Criminal Justice of Lituania (article in German)

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės instituto įtvirtinimas Lietuvos baudžiamojoje teisėje. 2000 m. rugsėjo 26 d. patvirtinus Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK) juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta beveik kas penktame BK Specialiosios dalies straipsnyje, dabar – kas antrame. Nors baudžiamoji atsakomybė juridiniams asmenims taikoma vis dažniau (pvz., 2011 m., palyginus su 2005 m., nubausta beveik tris kartus daugiau), tačiau beveik 90 proc. BK straipsnių, numatančių ir juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, „mirę“. Tai verčia abejoti tokios teisėkūros socialiniu pagrįstumu, kokybe juridinės technikos prasme. Straipsnyje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros institucijų, pirmos ir apeliacinės instancijos teismų praktikoje įsitvirtina iš esmės klaidingos nuostatos interpretuojant ir taikant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, numatytus BK 20 straipsnio 2 dalyje, pvz., įtarimų, kaltinimų formuluotės dėl juridinio asmens vadovo ar kito panašaus asmens nusikalstamų savanaudiškų veikų, padarytų pasinaudojus juridiniu asmeniu, iš esmės mechaniškai perkeliamos ir tokiam juridiniam asmeniui. Vadinasi, juridinis asmuo neretai yra baudžiamas neišsiaiškinus, kuo konkrečiai pasireiškė jo kaltė (jos turinys), koks juridinio asmens (tiksliau – juridinio asmens savininko (akcininko) ar pagrindinių juridinio asmens akcininkų, turinčių spendžiamojo balso teisę, ar visuotinio akcininkų susirinkimo, juridinio asmens valdybos ar kitos vadovaujančios struktūros) ryšys su kaltininko – fizinio asmens padaryta nusikalstama veika šio juridinio asmens naudai ar interesais.