Valstybės atsakomybė pažeidus pareigą kreiptis į Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo pagal Europos Žmogaus Teisių Konvenciją
plugins.themes.bootstrap3.article.main6742a9195337a
Santrauka
Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti, kokios teisinės pasekmės nacionaliniams teismams nepateikus prejudicinio klausimo ES Teisingumo Teismui valstybei gali kilti pagal Europos žmogaus teisių konvenciją. Tai yra antrasis straipsnis iš straipsnių ciklo „Teisinės pasekmės pažeidus pareigą kreiptis į Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo“, kuriuo siekiama visapusiškai išanalizuoti, ar ES, nacionalinė ar tarptautinė teisė numato pareigą valstybei atlyginti žalą individui, jei jos nacionalinis teismas pažeidžia pareigą kreiptis prejudicinio sprendimo.
Vertinant EŽTT suformuluotas taisykles akivaizdu, kad taikant Cilfit byloje suformuluotas pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo išimtis, teismo pareigos motyvuoti sprendimą nesikreipti prejudicinio sprendimo apimtis yra minimali. Teisė į teisingą teismą, kuri apima ir pareigą motyvuoti sprendimus, būtų pažeista tik tokiu atveju, jeigu nacionalinis teismas nenurodytų priežasčių, kodėl nepateikia prejudicinio klausimo. Vertinant EŽTT praktiką, atkreipiamas dėmesys ir į tendenciją, kad Teismas, spręsdamas, ar nesikreipimo atveju buvo pažeista Konvencija, nenagrinėja ES teisės turinio bei to, ar nacionalinis teismas teisingai taikė acte clair arba acte éclairé doktrinos kriterijus. Kad EŽTK nebūtų pažeista, pakanka minimaliai argumentuoto sprendimo.
EŽTT praktikos analizė taip pat rodo, kad atsisakymą kreiptis į ES Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo nacionalinis teismas gali motyvuoti argumentais, kurie nėra tiesiogiai susiję su taikoma ES teise. EŽTT nepateikia baigtinio priežasčių, nesusijusių su Cilfit išimtimis, sąrašo, taigi nacionalinis teismas sprendimą nesikreipti prejudicinio sprendimo gali pagrįsti bet kokiais motyvuotais argumentais. Iki šiol Teismo priimtų sprendimų dėl priimtinumo analizė leidžia teigti, jog teisė į teisingą teismą nebus pažeista, jeigu nacionalinis teismas atsisako kreiptis prejudicinio sprendimo dėl to, kad pareiškėjas klausimo dėl kreipimosi į ES Teisingumo Teismą nekėlė galutinės instancijos teisme, arba ES teisėje suformuluoti principai leidžia byloje netaikyti ES teisės.
Vertinant EŽTT suformuluotas taisykles akivaizdu, kad taikant Cilfit byloje suformuluotas pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo išimtis, teismo pareigos motyvuoti sprendimą nesikreipti prejudicinio sprendimo apimtis yra minimali. Teisė į teisingą teismą, kuri apima ir pareigą motyvuoti sprendimus, būtų pažeista tik tokiu atveju, jeigu nacionalinis teismas nenurodytų priežasčių, kodėl nepateikia prejudicinio klausimo. Vertinant EŽTT praktiką, atkreipiamas dėmesys ir į tendenciją, kad Teismas, spręsdamas, ar nesikreipimo atveju buvo pažeista Konvencija, nenagrinėja ES teisės turinio bei to, ar nacionalinis teismas teisingai taikė acte clair arba acte éclairé doktrinos kriterijus. Kad EŽTK nebūtų pažeista, pakanka minimaliai argumentuoto sprendimo.
EŽTT praktikos analizė taip pat rodo, kad atsisakymą kreiptis į ES Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo nacionalinis teismas gali motyvuoti argumentais, kurie nėra tiesiogiai susiję su taikoma ES teise. EŽTT nepateikia baigtinio priežasčių, nesusijusių su Cilfit išimtimis, sąrašo, taigi nacionalinis teismas sprendimą nesikreipti prejudicinio sprendimo gali pagrįsti bet kokiais motyvuotais argumentais. Iki šiol Teismo priimtų sprendimų dėl priimtinumo analizė leidžia teigti, jog teisė į teisingą teismą nebus pažeista, jeigu nacionalinis teismas atsisako kreiptis prejudicinio sprendimo dėl to, kad pareiškėjas klausimo dėl kreipimosi į ES Teisingumo Teismą nekėlė galutinės instancijos teisme, arba ES teisėje suformuluoti principai leidžia byloje netaikyti ES teisės.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6742a9195725e
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.