plugins.themes.bootstrap3.article.main67683368f18b8

Jan Kudrna

Santrauka

Čekija šiandien priklauso Europos valstybių mažumai, kuriose prezidentai renkami netiesiogiai. Tačiau tiesioginių rinkimų klausimas aktualus Čekijos visuomenei jau beveik dvidešimt metų. Parlamento lygmeniu politikai šį klausimą ypač aktyviai diskutavo pastaruosius dešimt metų.
Paradoksalu, kad nors prezidento tiesioginių rinkimų sistema sulaukė ne tik visuomenės, bet ir daugelio parlamentinių partijų palaikymo, šis klausimas kol kas tebėra diskusijų objektas. Diskusijos vyksta dėl specifinių šios idėjos aspektų, tačiau retai ši konstitucinė problema yra analizuojama išsamiai.
Pokyčiai prezidento rinkimų sistemoje padarytų didelį poveikį visam konstitucinės sistemos funkcionavimui, todėl būtina analizuoti, kaip ši problema suvokiama Čekijos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. vykusių Žemųjų Parlamento rūmų rinkimų rezultatai parodė, kad savo pozicijas sustiprino tos politinės partijos, kurios savo rinkimų programose vieną iš tikslų kėlė tiesioginių prezidento rinkimų sistemos įvedimą.
Formaliai tiesioginiams prezidento rinkimams Čekijos Respublikoje šiuo metu yra susiklosčiusios tinkamesnės aplinkybės nei praeityje. Tačiau sunku nuspėti, koks bus galutinis rezultatas. Deja, bet realybėje niekas nesikeičia, nors tai yra svarbiausias konstitucinis klausimas, keliamas Čekijos Respublikoje nuo jos įkūrimo 1993 m.
Straipsnyje analizuojamas Respublikos prezidento statusas šiuolaikinėje Čekijos konstitucinėje sistemoje, taip pat prezidento rinkimų ir galios klausimai, aptariami tiesioginių prezidento rinkimų klausimai nuo 1918 m. iki šių dienų bei nagrinėjami aktualūs Konstitucijos pakeitimai. Nemažas dėmesys skiriamas sunkumams, kurie, autoriaus nuomone, kils pasikeitus prezidento rinkimų sistemai, bet išlikus dabar galiojančiai valdžių padalijimo sistemai.

plugins.themes.bootstrap3.article.details676833690135b

Skyrius
Mokslo straipsnis