Teisinės metodologij osiracionalumo mažinimas, tiksliai aprašant interpretavimo priemones bei atskleidžiant teisinio išsilavinimo iracionalumo priežastis
plugins.themes.bootstrap3.article.main676821029644b
Santrauka
Tradiciškai manoma, kad įstatymai yra sukurti, kad užtikrintų geresnes sąlygas įgyvendinti teisingumo principą ir suteiktų tinkamas gaires įstatymų taikytojams. Bet net ir tobuliausi įstatymai palieka nevienodo teisės taikymo analogiškose bylose galimybę.
Teisininkai apsimeta, kad įstatymų taikymas ir jo padariniai yra logiškas analitinio proceso rezultatas. Teisės studentams mokymo procese diegiama, kad teismų sprendimai yra vien loginio proceso rezultatas. Bet faktai rodo, kad teisės taikymas, be analitinių-loginių, pilnas ir voliuntaristinių elementų. Tikslus šių elementų santykis yra ir liks nežinomas.
Daugelyje Vokietijos teisės mokyklų studentai mokomi, kad svarbiausias imperatyvus teisės taikymo įrankis yra vadinamasis „Auslegung“ bei keturi jo elementai:
• pažodinė reikšmė bei gramatinė sakinio struktūra;
• teisinė normos istorija:
• sisteminis teisės kontekstas;
• įstatymo leidėjo tikslas kuriant šią normą.
Bet mes žinome, kad šie keturi teoriniai instrumentai neatspindi tikrosios teisės aiškinimo praktikos. Taigi, šios priežastys lemia sprendimų iracionalumą. Siekiant didesnio sprendimų racionalumo teikiami:
• Du teisinės metodologijos tobulinimo pasiūlymai:
– 1, 2) pakeisti terminą „
Auslegung“ terminu „aiškinimas“, o „aiškinimo metodus“ terminu „topoi“ užtikrinant didesnį metodologinį aiškumą;
– Du pasiūlymai dėl teisinio išsilavinimo:
– 3) atsižvelgiant į aplinkybę, kad niekada neišsiaiškinsime tikrojo teisinių sprendimų priėmimo mechanizmo, ateities teisininkai privalomosiose teisės teorijos paskaitose turėtų būti supažindinami, kad sprendimų priėmimas tik iš dalies yra racionalus procesas;
– 4) kadangi teismų sprendimai priklauso ne tik nuo įstatymų aiškinimo, bet ir nuo faktinių aplinkybių nustatymo, studentai turėtų įgyti teisės taisyklių ir faktų susiejimo patirties teisės klinikose arba tokiuose projektuose kaip „Studentai pataria studentams teisiniais klausimais“.
Šie pasiūlymai, nors ir tiesiogiai nepadidins teismų sprendimų racionalumo, bet ilgainiui pragmatiškas požiūris į teismų sprendimus turės įtakos teismų sprendimų racionalumo didinimui.
Teisininkai apsimeta, kad įstatymų taikymas ir jo padariniai yra logiškas analitinio proceso rezultatas. Teisės studentams mokymo procese diegiama, kad teismų sprendimai yra vien loginio proceso rezultatas. Bet faktai rodo, kad teisės taikymas, be analitinių-loginių, pilnas ir voliuntaristinių elementų. Tikslus šių elementų santykis yra ir liks nežinomas.
Daugelyje Vokietijos teisės mokyklų studentai mokomi, kad svarbiausias imperatyvus teisės taikymo įrankis yra vadinamasis „Auslegung“ bei keturi jo elementai:
• pažodinė reikšmė bei gramatinė sakinio struktūra;
• teisinė normos istorija:
• sisteminis teisės kontekstas;
• įstatymo leidėjo tikslas kuriant šią normą.
Bet mes žinome, kad šie keturi teoriniai instrumentai neatspindi tikrosios teisės aiškinimo praktikos. Taigi, šios priežastys lemia sprendimų iracionalumą. Siekiant didesnio sprendimų racionalumo teikiami:
• Du teisinės metodologijos tobulinimo pasiūlymai:
– 1, 2) pakeisti terminą „
Auslegung“ terminu „aiškinimas“, o „aiškinimo metodus“ terminu „topoi“ užtikrinant didesnį metodologinį aiškumą;
– Du pasiūlymai dėl teisinio išsilavinimo:
– 3) atsižvelgiant į aplinkybę, kad niekada neišsiaiškinsime tikrojo teisinių sprendimų priėmimo mechanizmo, ateities teisininkai privalomosiose teisės teorijos paskaitose turėtų būti supažindinami, kad sprendimų priėmimas tik iš dalies yra racionalus procesas;
– 4) kadangi teismų sprendimai priklauso ne tik nuo įstatymų aiškinimo, bet ir nuo faktinių aplinkybių nustatymo, studentai turėtų įgyti teisės taisyklių ir faktų susiejimo patirties teisės klinikose arba tokiuose projektuose kaip „Studentai pataria studentams teisiniais klausimais“.
Šie pasiūlymai, nors ir tiesiogiai nepadidins teismų sprendimų racionalumo, bet ilgainiui pragmatiškas požiūris į teismų sprendimus turės įtakos teismų sprendimų racionalumo didinimui.
plugins.themes.bootstrap3.article.details676821029a220
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.