plugins.themes.bootstrap3.article.main676daa74c190b

Michal Radvan

Santrauka

Šiuo straipsniu siekiama nustatyti, kaip naujas senų institutų interpretavimas gali pakeisti mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių statusą ir pateikti pasiūlymus, ką Finansų ministerija gali padaryti, kad problema būtų išspręsta – pabandyti nustatyti vienodą mokesčių institutų interpretavimą. 2008 m. pabaigoje Čekijos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė du sprendimus, susijusius su dviem institutais, apibrėžtaisMokesčių administravimo akte. Abu sprendimai – labai „naujoviški“. Juose nesilaikoma nusistovėjusios teismų praktikos ir keičiama įprasta mokesčių administravimo institucijų praktika bei šių institutų interpretavimas.
Čekijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmasis problematinis sprendimas yra susijęs su mokestinio įvertinimo terminais. Šis terminas yra „Trys metai plius“. Konkretus pavyzdys pateikiamas straipsnyje. Konstitucinis Teismas pareiškė, kad šis laiko terminas interpretuotinas plečiamai ir savo sprendime sutrumpino šį laikotarpį iki „Trys plius nulis“. Toks interpretavimas yra contra legem. Atsižvelgdama į šį sprendimą, Čekijos Respublikos finansų ministerija planuoja taikyti principą „Trys plius nulis“ tais atvejais, kai vertinimas dar nesibaigė ar nebuvo pradėtas. Jei vertinimas jau teisėtai baigtas, laikomasi „Trys metai plius“ principo. Tai nėra labai sąžininga mokesčių mokėtojų atžvilgiu, kadangi taikomi du skirtingi principai, kartais net vieno mokestinio laikotarpio atžvilgiu, ir teisės aktas nebuvo pakeistas.
Antrasis Konstitucinio Teismo probleminis sprendimas yra susijęs su mokesčių patikrinimo priežastimis. Konstitucinis Teismas pareiškė, kad „a priori priežasčių trūkumas, norint inicijuoti mokesčių patikrinimą ir pranešimo skundo pateikėjui nepateikimas“ prieštarauja Konstitucijai. Autoriaus nuomone, Konstitucinio Teismo išvada nepriimtina, nes nebelieka skirtumo tarp mokesčių įvertinimo ir kaltinamojo proceso. Autorius negali sutikti su mokesčių įvertinimo ir kaltinamojo proceso sulyginimo tikslu ir susijusia pastaba apie „kaltės preziumavimą“. Autorius vertina požiūrį Finansų ministerijos, nusprendusios „ignoruoti“ šį sprendimą, ir mokesčių administratoriai toliau gali vertinti mokesčius atsitiktine tvarka.
Antroje straipsnio dalyje apibrėžiama vietos rinkliavų ir mokesčių sąvoka bei jų funkcijos atsižvelgiant į Aukščiausiojo administracinio teismo sprendimą.
Teismų interpretavimas – tik viena iš interpretavimo galimybių. Mūsų kontinentinės teisės sistema skiriasi nuo anglosaksų sistemos ir mes turėtume ieškoti informacijos teisės aktuose, tuo tarpu teismų praktika turėtų būti remiamasi tik alternatyviai. Reikia tikėtis, kad praktikoje nebus laikomasi keleto neteisingų sprendimų, jog jie bus greitai pamiršti ar, dar geriau, pakeisti kitais sprendimais, kurie būtų dalis „pagrįstos“ nusistovėjusios teismų praktikos dalis.

plugins.themes.bootstrap3.article.details676daa74c5d65

Skyrius
Mokslo straipsnis