Peculiarities of Judicial Control of the Legality of Normative Administrative Acts

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos konstitucinės norminių administracinių aktų teisėtumo užtikrinimo prielaidos, bylų dėl pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą proceso teisinio reglamentavimo problemos. Konstitucinis Teismas prisideda prie hierarchinės teisinės sistemos užtikrinimo, spręsdamas ar įstatymas arba kiti Seimo priimti teisės aktai atitinka Konstituciją bei ar Prezidento ar Vyriausybės priimti aktai atitinka Konstituciją ir įstatymus (Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisės aktai, kuriuos priima kitos vykdomosios valdžios institucijos arba savivaldybės, nepatenka į konstitucinio teisingumo sistemą. Savo 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarime Konstitucinis Teismas pareiškė, kad negalimos tokios teisinės situacijos, kai nebūtų įmanoma teisme patikrinti, ar Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja tie teisės aktai (jų dalys), kurių atitikties Konstitucijai kontrolė Konstitucijoje nėra priskirta Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, inter alia ministrų išleisti teisės aktai, kiti žemesnės galios poįstatyminiai teisės aktai, taip pat vietos savivaldybių institucijų išleisti teisės aktai. Šių teisės aktų teisėtumo kontrolėj nuo tada, kai pradėjo funkcionuoti administracinių teismų sistema, priskiriama administracinių teismų kompetencijai. Norminių administracinių aktų teisminės kontrolės procesas yra specifinis, o teisė kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra suteikta apibrėžtam subjektų būriui. Be to, norminio administracinio akto sampratos formalizavimas įstatymuose ne visuomet atitinka teisės mokslo bei teisminės praktikos vystymosi tendencijas. Administracinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, nesprendžia administracinio ginčo dėl konkretaus suinteresuoto asmens pažeistos teisės, o tik patikrina ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) atitiktį aukštesnę galią turinčiam teisės aktui. Toks ginčo dėl norminių administracinių aktų teisėtumo pobūdis suponuoja būtinumą tokių bylų procesą reglamentuoti specialiomis normomis.