Development of Women’s Rights in Lithuania: Recognition of Women Political Rights

Santrauka

Straipsnyje moterų teisių raida Lietuvoje nagrinėjama teisiniu istoriniu aspektu, daugiausia dėmesio skiriant politinėms teisėms. Lietuva iš kitų valstybių išsiskiria tuo, kad joje žmogaus teisių doktrina ėmė formuotis anksti. Jau XVI a. Lietuvos Statutuose, atspindinčiuose to meto europinę žmogaus teisių sampratą, buvo pripažintos kai kurios turtinės ir asmeninės moterų teisės. Dėl Lietuvos valstybei nepalankiai susiklosčiusių istorinių aplinkybių moterų teisės XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje nebuvo plėtojamos, jos savo teisių pripažinimo, lygiateisiškumo siekė plačia šviečiamąja labdaringa veikla, neatsiejama nuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo siekio, dalyvavo sukilimuose prieš carinę Rusiją. XIX a. pabaigoje Lietuvoje prasidėjo feministinis sąjūdis, moterų siekis turėti lygias su vyrais politines teises atsispindėjo 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo dokumentuose, kuriuose buvo deklaruojama moterų ir vyrų lygybė, įtvirtinti visuotiniai lygūs Seimo rinkimų principai, vėliau konstituciškai įteisinti 1918 m. Laikinojoje Konstitucijoje ir kitose XX a. pirmojoje pusėje priimtose konstitucijose. Straipsnyje nagrinėjama moterų dalyvavimas įvairiuose moterų judėjimuose, politinių partijų veikloje, moterų Seimo narių veikla Steigiamajame Seime ir kituose Seimuose. Pagrindžiama, kad aktyvi įvairių moterų organizacijų veikla siekiant politinių teisių pripažinimo neatsiejama nuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo, ir tai lėmė, kad ir moterų, ir vyrų politinių teisių pripažinimas vyko vienu metu.
XX a. pabaigoje atkūrus nepriklausomą Lietuvos Respubliką moterų politinės teisės buvo toliau plėtojamos. Svariausiai moterų lygiateisiškumo pripažinimą patvirtina tai, kad 2009 m. gegužės mėn. didele rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų dauguma pirmą kartą Lietuvoje Respublikos Prezidente yra išrinkta moteris – Dalia Grybauskaitė.