Bendrųjų žmogaus teisių įtaka asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, apsaugai
plugins.themes.bootstrap3.article.main676820ecc21cd
Santrauka
Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų apsauga yra sudėtinė tarptautinės žmogaus teisių apsaugos sistemos dalis. Tarptautinė žmogaus teisių apsauga yra konstruojama dviem pagrindais: bendrųjų žmogaus teisių garantijomis bei specialių teisių užtikrinimu. Specialios teisės yra garantuojamos asmenims, priklausantiems potencialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms (vaikų teisės, moterų teisės, tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės). Iškyla klausimas, kokia apimtimi bendrosios žmogaus teisės diskriminavimo ir lygybės principų pagrindu gali saugoti ir ginti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis. Taigi šiuo straipsniu yra siekiama nustatyti ir įvertinti, ar bendrųjų žmogaus teisių pagrindu teikiama apsauga yra pakankama tautinės mažumos tapatybės išsaugojimui.
Siekiant nustatyti tarptautinės teisės pagrindus, kurie saugo tautinėms mažumoms priklausančius asmenims, pirmiausiai yra nagrinėjami diskriminavimo draudimo bei lygybės principai kaip teisinės prielaidos ginti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis bendrųjų žmogaus teisių kontekste. Toliau nagrinėjamos teisės normos, nors įvirtintos bendrąsias žmogaus teises garantuojančiose tarptautinėse sutartyse, tačiau specializuotai skirtos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų apsaugai. Atliktas tyrimas rodo, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių apsauga patenka į bendrųjų žmogaus teisių apimtį ir tampa tokios teisės aspektu. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrosios žmogaus teisės nėra tiesiogiai skirtos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų ypatybių apsaugai.
Paskutinėje straipsnio dalyje nagrinėjami specializuoti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų apsaugos dokumentai. Apibendrinant atliktą tyrimą yra daroma išvada, kad bendrosios žmogaus teisės per se nesaugo tautinėms mažumoms priklausančių asmenų, todėl siekiant efektyviai užtikrinti šių asmenų teises, sistema turi būti grindžiama dviem ramsčiais – diskriminavimo draudimu, kuris garantuoja vienodą naudojimąsi bendrosiomis žmogaus teisėmis, taip pat ir asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms, bei specialiųjų teisių užtikrinimu, kurios puoselėja bei saugo tautinės mažumos tapatybę.
Siekiant nustatyti tarptautinės teisės pagrindus, kurie saugo tautinėms mažumoms priklausančius asmenims, pirmiausiai yra nagrinėjami diskriminavimo draudimo bei lygybės principai kaip teisinės prielaidos ginti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis bendrųjų žmogaus teisių kontekste. Toliau nagrinėjamos teisės normos, nors įvirtintos bendrąsias žmogaus teises garantuojančiose tarptautinėse sutartyse, tačiau specializuotai skirtos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų apsaugai. Atliktas tyrimas rodo, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių apsauga patenka į bendrųjų žmogaus teisių apimtį ir tampa tokios teisės aspektu. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrosios žmogaus teisės nėra tiesiogiai skirtos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų ypatybių apsaugai.
Paskutinėje straipsnio dalyje nagrinėjami specializuoti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų apsaugos dokumentai. Apibendrinant atliktą tyrimą yra daroma išvada, kad bendrosios žmogaus teisės per se nesaugo tautinėms mažumoms priklausančių asmenų, todėl siekiant efektyviai užtikrinti šių asmenų teises, sistema turi būti grindžiama dviem ramsčiais – diskriminavimo draudimu, kuris garantuoja vienodą naudojimąsi bendrosiomis žmogaus teisėmis, taip pat ir asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms, bei specialiųjų teisių užtikrinimu, kurios puoselėja bei saugo tautinės mažumos tapatybę.
plugins.themes.bootstrap3.article.details676820ecc64c2
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.