Mažumų teisės Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte: konceptualus aptarimas
plugins.themes.bootstrap3.article.main67681d3d05ee0
Santrauka
Straipsnyje aptariamos mažumų teisės pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą.
Paktas įtvirtina konceptualų skirtumą tarp visuotinių teisių, specialiųjų mažumų teisių (taikomų visoms mažumoms) bei specialiųjų konkrečių mažumų teisių. Visuotinės teisės taikomos visiems asmenims (pavyzdžiui, „niekas negali būti kankinamas“) arba visiems tam tikros klasės atstovams (pavyzdžiui, „visos šeimos turi teisę į apsaugą“). Mažumų grupės ir jų nariai šiomis teisėmis gali naudotis kaip ir bet kurie kiti asmenys ar jų grupės. Specifinės mažumų teisės (bendruoju požiūriu) yra suteikiamos visoms mažumų grupėms (pavyzdžiui, „mažumų grupės turi teisę kalbėti savo gimtąja kalba“) arba jų nariams (pavyzdžiui, „asmenys, priklausantys mažumoms, turi teisę kalbėti mažumos kalba“). Tam tikros mažumų grupės specifinės teisės yra suteikiamos konkrečioms grupėms pagal jų charakteristikas (pavyzdžiui, „kalbinė mažuma X turi teisę kalbėti X kalba“) arba jų nariams (pavyzdžiui, „bet koks kalbinės mažumos X narys turi teisę kalbėti X kalba“).
Tarptautinėse sutartyse ir deklaracijose numatomos visuotinės teisės ir konkrečių mažumų teisės apskritai. Tačiau šios teisės paprastai pripažįstamos plačiąja prasme, o jų įgyvendinimas gali lemti specifinių teisių pripažinimą tik tam tikroms mažumoms ar jų nariams.
Mažumų apsauga (plačiąja prasme) yra pagrįsta dviem ramsčiais: pirmasis ‒ apsauga nuo diskriminacijos, antrasis ‒ mažumų teisių apsauga siaurąja prasme. Pirmasis ramstis yra bendrojo pobūdžio ir reikalauja pagarbos tiek formaliajai, tiek ir turinio lygybei. Mažumų teisių siaurąja prasme apsauga apima ypatingą jų tapatumą.
Lygybė formaliąja prasme yra įgyvendinama per universaliąsias teises tokia apimtimi, kiek jos suteikiamos mažumų grupėms ir jų nariams. Norint pasiekti lygybę materialine prasme, kartais būtina taikyti skatinamąsias priemones. Įgyvendinant šias priemones paprastai specifinės teisės suteikiamos mažumų grupėms ar jų nariams. Skiriamųjų mažumų savybių apsauga taip pat įgyvendinta per specifines teises.
Taigi, vienos teisės skirtos apsaugoti mažumų gyvenimo būdą (t. y. apsaugoti skirtumus), o kitomis siekiama, kad mažumoms būtų garantuota vienoda prieiga prie įvairių socialinių gėrybių (t. y. apsaugoti lygybę). Kadangi pirmuoju aspektu siekiama apsaugoti ir skatinti mažumų kultūros ypatumus (pavyzdžiui, teisė įgyti išsilavinimą gimtąja kalba), kitu aspektu siekiama įveikti sunkumus, su kuriais susiduria mažumų grupės ir jos nariai. Jie nėra skirti skatinti ypatumus, bet nukreipti į siekį užtikrinti vienodą prieigą prie išteklių ir vienodas socialines galimybes.
Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 27 straipsnis įtvirtina specialias mažumų teises, kuriomis siekiama apsaugoti ir skatinti jų gyvenimo formas. Nors ekonominės teisės nėra minimos (straipsnis įvardija tokias teises kaip „puoselėti savo kultūrą, išpažinti ir praktikuoti savo religiją, [ir] vartoti savo kalbą“), jos gali būti išvedamos iš aiškiai apibrėžtų teisių. Paktu pripažįstamos teisės yra ne kolektyvinės, o individualios („tose valstybėse, kuriose etninės, religinės ar kalbinės mažumos egzistuoja, asmenims, priklausantiems tokioms mažumoms, negali būti atimta teisė [...]“). Teisės, kurios pripažįstamos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos deklaracijoje dėl asmenų, priklausančių tautinėms ar etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms, teisių, yra tokio paties pobūdžio.
Lygybės ir nediskriminavimo principas yra įtvirtinti Pakto 2.1. ir 2.6. straipsniuose. Šis principas draudžia tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją ir de iure, ir de facto. Kadangi tai universali teisė, mažumos taip pat gali ja naudotis.
Žmogaus teisių komiteto nuomone, 27 straipsnis įpareigoja valstybes taikyti skatinančias priemones, kurios užkirstų kelia diskriminacijai. Specialios priemonės taip pat gali būti reikalingos, siekiant efektyvesnio lygybės ir nediskriminavimo principo įgyvendinimo. Tačiau nei 27 straipsnis, nei 2.1. ar 26 straipsniai nenukreipiami individų, kurie priklauso specifinėms mažumoms, atžvilgiu. Konkretus šių straipsnių įgyvendinimas per skatinančias priemones galėtų sukurti specifines teises žmonėms, kurie priklauso tam tikrai mažumų grupei.
Paktas įtvirtina konceptualų skirtumą tarp visuotinių teisių, specialiųjų mažumų teisių (taikomų visoms mažumoms) bei specialiųjų konkrečių mažumų teisių. Visuotinės teisės taikomos visiems asmenims (pavyzdžiui, „niekas negali būti kankinamas“) arba visiems tam tikros klasės atstovams (pavyzdžiui, „visos šeimos turi teisę į apsaugą“). Mažumų grupės ir jų nariai šiomis teisėmis gali naudotis kaip ir bet kurie kiti asmenys ar jų grupės. Specifinės mažumų teisės (bendruoju požiūriu) yra suteikiamos visoms mažumų grupėms (pavyzdžiui, „mažumų grupės turi teisę kalbėti savo gimtąja kalba“) arba jų nariams (pavyzdžiui, „asmenys, priklausantys mažumoms, turi teisę kalbėti mažumos kalba“). Tam tikros mažumų grupės specifinės teisės yra suteikiamos konkrečioms grupėms pagal jų charakteristikas (pavyzdžiui, „kalbinė mažuma X turi teisę kalbėti X kalba“) arba jų nariams (pavyzdžiui, „bet koks kalbinės mažumos X narys turi teisę kalbėti X kalba“).
Tarptautinėse sutartyse ir deklaracijose numatomos visuotinės teisės ir konkrečių mažumų teisės apskritai. Tačiau šios teisės paprastai pripažįstamos plačiąja prasme, o jų įgyvendinimas gali lemti specifinių teisių pripažinimą tik tam tikroms mažumoms ar jų nariams.
Mažumų apsauga (plačiąja prasme) yra pagrįsta dviem ramsčiais: pirmasis ‒ apsauga nuo diskriminacijos, antrasis ‒ mažumų teisių apsauga siaurąja prasme. Pirmasis ramstis yra bendrojo pobūdžio ir reikalauja pagarbos tiek formaliajai, tiek ir turinio lygybei. Mažumų teisių siaurąja prasme apsauga apima ypatingą jų tapatumą.
Lygybė formaliąja prasme yra įgyvendinama per universaliąsias teises tokia apimtimi, kiek jos suteikiamos mažumų grupėms ir jų nariams. Norint pasiekti lygybę materialine prasme, kartais būtina taikyti skatinamąsias priemones. Įgyvendinant šias priemones paprastai specifinės teisės suteikiamos mažumų grupėms ar jų nariams. Skiriamųjų mažumų savybių apsauga taip pat įgyvendinta per specifines teises.
Taigi, vienos teisės skirtos apsaugoti mažumų gyvenimo būdą (t. y. apsaugoti skirtumus), o kitomis siekiama, kad mažumoms būtų garantuota vienoda prieiga prie įvairių socialinių gėrybių (t. y. apsaugoti lygybę). Kadangi pirmuoju aspektu siekiama apsaugoti ir skatinti mažumų kultūros ypatumus (pavyzdžiui, teisė įgyti išsilavinimą gimtąja kalba), kitu aspektu siekiama įveikti sunkumus, su kuriais susiduria mažumų grupės ir jos nariai. Jie nėra skirti skatinti ypatumus, bet nukreipti į siekį užtikrinti vienodą prieigą prie išteklių ir vienodas socialines galimybes.
Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 27 straipsnis įtvirtina specialias mažumų teises, kuriomis siekiama apsaugoti ir skatinti jų gyvenimo formas. Nors ekonominės teisės nėra minimos (straipsnis įvardija tokias teises kaip „puoselėti savo kultūrą, išpažinti ir praktikuoti savo religiją, [ir] vartoti savo kalbą“), jos gali būti išvedamos iš aiškiai apibrėžtų teisių. Paktu pripažįstamos teisės yra ne kolektyvinės, o individualios („tose valstybėse, kuriose etninės, religinės ar kalbinės mažumos egzistuoja, asmenims, priklausantiems tokioms mažumoms, negali būti atimta teisė [...]“). Teisės, kurios pripažįstamos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos deklaracijoje dėl asmenų, priklausančių tautinėms ar etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms, teisių, yra tokio paties pobūdžio.
Lygybės ir nediskriminavimo principas yra įtvirtinti Pakto 2.1. ir 2.6. straipsniuose. Šis principas draudžia tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją ir de iure, ir de facto. Kadangi tai universali teisė, mažumos taip pat gali ja naudotis.
Žmogaus teisių komiteto nuomone, 27 straipsnis įpareigoja valstybes taikyti skatinančias priemones, kurios užkirstų kelia diskriminacijai. Specialios priemonės taip pat gali būti reikalingos, siekiant efektyvesnio lygybės ir nediskriminavimo principo įgyvendinimo. Tačiau nei 27 straipsnis, nei 2.1. ar 26 straipsniai nenukreipiami individų, kurie priklauso specifinėms mažumoms, atžvilgiu. Konkretus šių straipsnių įgyvendinimas per skatinančias priemones galėtų sukurti specifines teises žmonėms, kurie priklauso tam tikrai mažumų grupei.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67681d3d09478
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.