Peculiarities of the Settlement of Collective Labour Disputes in Lithuania

Santrauka

Kolektyviniai darbo santykiai neišvengiamai susiję su ginčų institutu, nes darbuotojams ir darbdaviams dažnu atveju nepavyksta pasiekti konsensuso tam tikru klausimu. Be to, darbdavys ne visada laikosi sulygtų kolektyvinės sutarties nuostatų. Norint atskleisti kolektyvinių darbo ginčų sprendimo problematiką Lietuvoje, būtina analizuoti darbo ginčų instituto sampratą ir klasifikaciją, išskiriant kolektyvinių darbo ginčų sampratą, šių ginčų sprendimo procedūrą bei galimus sprendimo metodus, akcentuojant streiko institutą. Šio straipsnio tyrimo objektas – kolektyvinių darbo ginčų sprendimo (ginčų dėl kolektyvinių derybų ir kolektyvinės sutarties, apimant ir streiko institutą) ypatumai. Tyrimo tikslas – atskleisti kolektyvinių darbo ginčų sprendimo Lietuvoje probleminius aspektus. Siekiant nurodyto tikslo keliami tokie uždaviniai: atskleisti kolektyvinių darbo ginčų sampratą ir išskirti rūšis pagal Lietuvos Darbo kodeksą; atskeisti teisės streikuoti įgyvendinimo problematiką; atlikti darbo ginčų, kylančių dėl kolektyvinės sutarties bei kolektyvinių derybų, bei darbo ginčų dėl streiko teisėtumo analizę, remiantis teismų praktika. Šiame straipsnyje analizuojamos bylos, kuriose sprendžiami individualūs darbo ginčai, kurių objektas bent iš dalies apima ir kolektyvinės sutarties nuostatas, bei bylos dėl kolektyvinių darbo ginčų: dėl kolektyvinių derybų vedimo ir streiko teisėtumo. Priklausomai nuo darbo ginčo rūšies, skiriasi darbo ginčų sprendimo mechanizmai, o tai savo ruožtu lemia tam tikrus tokių ginčų sprendimo ypatumus. Kolektyvinių darbo ginčų išsprendimui visų pirma taikomi taikinimo mechanizmai, o nepasiekus konsensuso taikomos įvairios kolektyvinio poveiko priemonės, prie kurių priskirtinas ir streikas kaip ultima ratio priemonė. Lietuvoje darbuotojai turi teisę streikuoti tiek dėl teisių, tiek dėl interesų pažeidimo. Pagrindinis tyrimo šaltinis yra Lietuvos Respublikos darbo kodeksas kaip pozityviosios teisės aktas, reguliuojantis darbo santykius Lietuvoje, bei teismų praktika. Rašant straipsnį remtasi teisės doktrina, tarp šaltinių taip pat tarptautinės teisės aktai, kurie buvo naudojami atliekant lyginamąją nacionalinių teisės aktų ir tarptautinių teisės aktų analizę.