Delimitation of the Powers of the Seimas and the Government: Some Aspects of the Constitutional Doctrine

Santrauka

Straipsnyje analizuojama, kokiais kriterijais remiantis Lietuvos konstitucinėje jurisprudencijoje yra atskiriami Seimo ir Vyriausybės įgaliojimai. Parodoma, kaip Konstitucinis Teismas aiškina Konstitucijoje įtvirtintą valstybės valdžių padalijimo principą. Atskleidžiama, ką reiškia Konstitucijos nuostata, jog atitinkamus „santykius reguliuoja įstatymas“. Teigiama, kad jeigu Konstitucijoje nustatyta, jog tam tikrus santykius reguliuoja įstatymas, tai tokie santykiai gali būti reguliuojami tik tokiu teisės aktu, kuris turi būtent įstatymo formą, kad tokių santykių negalima reguliuoti Vyriausybės nutarimais arba kitais vykdomosios valdžios aktais. Tokiu atveju įstatymu turi būti reguliuojami (nustatomi) visi svarbiausi teisinių santykių elementai, o Vyriausybės nutarimais gali būti nustatoma įstatymų įgyvendinimo tvarka. Remiantis Konstitucinio Teismo nutarimais parodoma, jog Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti arba atsisakyti, tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu. Keliamas diskusinis klausimas, ar Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostata, jog diplomatinio atstovo kandidatūra turi būti iš anksto apsvarstyta Seimo užsienio reikalų komitete, neprieštarauja Konstitucijai. Ši įstatymo nuostata, autoriaus nuomone, gali būti aiškinama ir kaip reiškianti, kad tol, kol tai nepadaryta, Vyriausybė negali teikti diplomatinio atstovo kandidatūros Respublikos Prezidentui, o Respublikos Prezidentas negali asmens paskirti diplomatiniu atstovu. Taigi Vyriausybės, taip pat ir Respublikos Prezidento veiksmus lemtų inter alia tai, ar Seimo užsienio reikalų komitetas iš anksto apsvarstė diplomatinio atstovo kandidatūrą.