The Confessional Secret between State Law and Canon Law and the Right to Freedom of Religion under Article 9 of the European Convention on Human Rights

Santrauka

Airijoje buvo pateiktas siūlymas apriboti išpažinties paslapties teisinę apsaugą. Įtvirtinus minėtą pasiūlymą teisės aktuose, katalikų kunigai būtų priversti teisėsaugos institucijoms atskleisti informaciją, gautą išpažinties metu. Tačiau pagal kanonų teisę tai būtų pripažįstama išpažinties paslapties sulaužymu, už kurį numatyta ekskomunikacija (atskyrimas nuo Bažnyčios). Tokiose situacijose kunigai turėtų rinktis, ar pažeisti valstybės įstatymus (už tokį pažeidimą greičiausiai taip pat būtų numatyta baudžiamoji atsakomybė), ar kanonų teisę ir būti ekskomunikuoti. Straipsnyje analizuojama, ar tokio pasiūlymo įgyvendinimas neprieštarautų religijos laisvei, garantuojamai pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 9 straipsnį. Straipsnyje taip pat aptariamas išpažinties paslapties vaidmuo kanonų teisėje bei jos apsauga pagal Vokietijos teisę.
Straipsnyje kanonų teisės nuostatos dėl išpažinties instituto yra analizuojamos Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio proceso kodekso normų, reguliuojančių išpažinties paslapties apsaugą, kontekste. Keliamas klausimas, ar apskritai kunigų pareiga bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis gali būti įtvirtinta valstybės teisės aktuose ir ar tokiu būdu nebūtų pažeista religijos laisvė pagal EŽTK 9 straipsnį. Reikia atkreipti dėmesį, kad EŽTK 9 straipsnyje išpažinties paslapties apsauga yra mažesnės apimties nei pagal minėtų kodeksų nuostatas, kadangi EŽTK 9 straipsnis gina išpažinties paslaptį tik per religijos prizmę, tačiau neužtikrina bendrosios išpažinties paslapties apsaugos. Straipsnyje taip pat aptariami religijos laisvės ribojimai, įtvirtinti EŽTK 9 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad ribojimai galimi, jei jie numatyti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apginti viešąją tvarką, žmonių sveikatą, moralę ar kitų asmenų teises ir laisves. Daroma išvada, kad išpažinties paslapties apsaugos ribojimai, nustatyti nacionaliniuose teisės aktuose, nepaisant siekio efektyviau įgyvendinti teisę, nėra suderinami su EŽTK 9 straipsnio nuostatomis.