Legislation on Cybercrime in Lithuania: Development and Legal Gaps in Comparison with Convention on Cybercrime

Santrauka

Tarptautiniu lygiu elektroninius nusikaltimus reglamentuoja Europos Tarybos iniciatyva parengta Konvencija dėl elektroninių nusikaltimų, priimta Budapešte 2001 m. rudenį. Jos poreikis grįstas tuo, jog informacinėms technologijoms sparčiai vystantis, nusikaltėliams darosi vis paprasčiau įsisavinti naujus nusikaltimų padarymo būdus, o įstatymų leidyba labai atsilieka dėl skirtingų požiūrių į nusikaltimus elektroninėje erdvėje, įvairių valstybių nacionalinės teisės ypatumų, ir apibrėžiant patį nusikaltimą, ir nesutariant dėl jo užkardymo veiksmų. Konvenciją pasirašiusios šalys įsipareigojo nacionaliniais teisės aktais pripažinti nusikalstamomis veikomis joje numatytus veiksmus, taip pat nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už šių veikų padarymą. Lietuvoje buvo itin svarbu laiku nustatyti atsakomybę už pavojingas nusikalstamas veikas, padaromas pasinaudojant kompiuteriais, viešaisiais tinklais ir panašiomis informacinėmis technologijomis, o tai ir buvo padaryta priėmus atitinkamus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus. Apskritai vertinant, Lietuvos įstatymų leidėjas tinkamai į nacionalinę teisę perkėlė Konvencija prisiimtus įsipareigojimus. Vis dėlto lyginamoji Konvencijos ir Baudžiamojo kodekso analizė parodė, kad šiame procese buvo palikta tam tikrų teisinio reguliavimo spragų, į kurias reikia atkreipti dėmesį, pavyzdžiui, reikia tobulinti sukčiavimo, pasitelkiant kompiuterių tinklus, reglamentavimą.