Tarptautinių korporacijų atsakomybė už žmogaus teisių pažeidimus: tarptautinio teisinio reguliavimo trūkumai ir nacionalinės bei regioninės teisės siūlomi sprendimai
plugins.themes.bootstrap3.article.main6622cb6f9e9e2
Santrauka
Straipsnio tikslas – išnagrinėti, kokie tarptautinio teisinio reguliavimo, susijusio su žmogaus teisėmis, trūkumai užkerta kelią tiesioginei tarptautinių korporacijų atsakomybei tarptautinėje teisėje už žmogaus teisių pažeidimus ir kokias alternatyvas siūlo nacionalinė ir regioninė teisė. Atsižvelgiant į tai, kad tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai neįpareigoja tarptautinių korporacijų gerbti ir saugoti žmogaus teises, nes šios korporacijos nėra tarptautinės teisės subjetai, kyla klausimas, ar galima esamus žmogaus teisių aktus interpretuoti plačiau, jų privalomumą išplečiant ir tarptautinėms korporacijoms. Šis siūlymas nesulaukė platesnio tarptautinio pritarimo, todėl tarptautinės korporacijos pasižada gerbti žmogaus teises prisijundamos prie įvairių neprivalomų tarptautinių standartų, gairių ir deklaracijų.
Kadangi efektyvaus problemos sprendimo tarptautinė teisė nepateikia, nacionalinės ir regioninės teisės pateikiamos alternatyvos įgauna ypatingą reikšmę, nes siūlo vienintelį galimą efektyvų žmogaus teisių apsaugos nuo korporacijų daromų pažeidimų būdą. Jungtinių Amerikos Valstijų sistema pagal „Užsieniečių deliktinių pretenzijų aktą“ yra efektyviausia, nes ji remiasi minimalaus ryšio su teismo valstybe taisykle, byloms taiko tik Jungtinių Valstijų ir tarptautinę teisę, garantuoja tinkamą bylos nagrinėjimą ir viešumą. Nors Jungtinių Valstijų sistema yra unikali, Europos Sąjunga turi galimybių pritaikyti ją savo teisėje. ES teisės aktų jurisdikciniai reikalavimai yra aukštesni nei Jungtinėse Valstijose, tačiau galėtų būti įveikti remiantis EŽTK 6 straipsniu. Dar vienas trūkumas yra tai, kad ES valstybės narės byloms beveik visada taikys valstybės, kurioje padarytas pažeidimas, teisę, o žmogaus teisių pažeidimus turės transformuoti į civilinės teisės deliktus. Atsižvelgiant į Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos modelių privalumus ir trūkumus, Jungtinių Valstijų modelis yra palankesnis žmogaus teisių pažeidimų aukoms, tačiau Europos Sąjunga, kuri reguliuoja ne visus su problema susijusius aspektus, palikdama juos valstybėms narėms, vis dėlto turi potencialo įgyvendinti tiesioginę tarptautinių korporacijų atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus.
Kadangi efektyvaus problemos sprendimo tarptautinė teisė nepateikia, nacionalinės ir regioninės teisės pateikiamos alternatyvos įgauna ypatingą reikšmę, nes siūlo vienintelį galimą efektyvų žmogaus teisių apsaugos nuo korporacijų daromų pažeidimų būdą. Jungtinių Amerikos Valstijų sistema pagal „Užsieniečių deliktinių pretenzijų aktą“ yra efektyviausia, nes ji remiasi minimalaus ryšio su teismo valstybe taisykle, byloms taiko tik Jungtinių Valstijų ir tarptautinę teisę, garantuoja tinkamą bylos nagrinėjimą ir viešumą. Nors Jungtinių Valstijų sistema yra unikali, Europos Sąjunga turi galimybių pritaikyti ją savo teisėje. ES teisės aktų jurisdikciniai reikalavimai yra aukštesni nei Jungtinėse Valstijose, tačiau galėtų būti įveikti remiantis EŽTK 6 straipsniu. Dar vienas trūkumas yra tai, kad ES valstybės narės byloms beveik visada taikys valstybės, kurioje padarytas pažeidimas, teisę, o žmogaus teisių pažeidimus turės transformuoti į civilinės teisės deliktus. Atsižvelgiant į Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos modelių privalumus ir trūkumus, Jungtinių Valstijų modelis yra palankesnis žmogaus teisių pažeidimų aukoms, tačiau Europos Sąjunga, kuri reguliuoja ne visus su problema susijusius aspektus, palikdama juos valstybėms narėms, vis dėlto turi potencialo įgyvendinti tiesioginę tarptautinių korporacijų atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6622cb6fa0263
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
