Žmogaus teisės – realios ar tik formalios? Duomenų saugojimo (anti)konstitucingumo pavyzdys Čekijos Respublikoje
plugins.themes.bootstrap3.article.main673f69f54acef
Santrauka
Duomenų rinkimas telekomunikacijų priemonėmis yra vienas iš jautriausių klausimų, kalbant apie konstituciniu lygiu ginamos asmenų teisės į privatumą pažeidimą. Savo esme toks informacijos rinkimas reikšmingai nesiskiria nuo tiesioginio perduodamos informacijos įrašinėjimo. Galima sakyti, kad asmenų sekimas yra viena iš didžiausių šiuolaikinių grėsmių euroatlantiniame regione.
Tokios stebėjimo priemonės turi būti naudojamos ypač atsargiai, kad nebūtų pažeista asmenų teisė į privatumą. Šios priemonės yra per daug galingos, kad būtų naudojamos neapdairiai ir be ypatingos kontrolės, todėl jų taikymo reglamentavimas turėtų būti svarstomas viešose diskusijose.
Nors Čekijos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m., kai dar nebuvo naudojamas visuotinis duomenų rinkimas, suformulavo griežtus reikalavimus tokiam duomenų rinkimui ir leido šias priemones naudoti tik tiriant ypač sunkius nusikaltimus, nuo 2005 m. visuotinis duomenų rinkimas atliekamas išimtiniais atvejais, tačiau be aiškios kontrolės. Šiems veiksmams pateisinti buvo pasitelktos dvi Europos Bendrijų direktyvos, tačiau tokių priemonių naudojimas nebuvo teisiškai įtvirtintas ir peržengė Europos teisės reikalavimus. Be to, tokių priemonių naudojimas nebuvo tinkamai aptartas parlamentinėse diskusijose.
Konstitucinis Teismas šią problemą vėl sprendė 2011 m., kai panaikino visas teisines taisykles, leidžiančias rinkti ryšių duomenis, ir pakartojo, kad visuotinis duomenų rinkimas prevenciniais tikslais pažeidžia konstituciškai garantuojamą asmens teisę į privatumą bei yra nesuderinamas su taisyklėmis, užtikrinančiomis duomenų rinkimo apsaugą nuo piktnaudžiavimo.
Praėjus keliems mėnesiams po šio sprendimo, paaiškėjo, kad Čekijos Respublikoje neteisėtai buvo klausomasi aukštas pareigas užimančių asmenų, tarp jų ir Konstitucinio Teismo pirmininko, mobilaus telefono pokalbių. Šis pavyzdys patvirtino, kad tai nėra tik hipotetinė problema, o tokių priemonių naudojimas valstybės saugumo tikslais ne visada garantuoja asmenų saugumą.
Tokios stebėjimo priemonės turi būti naudojamos ypač atsargiai, kad nebūtų pažeista asmenų teisė į privatumą. Šios priemonės yra per daug galingos, kad būtų naudojamos neapdairiai ir be ypatingos kontrolės, todėl jų taikymo reglamentavimas turėtų būti svarstomas viešose diskusijose.
Nors Čekijos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m., kai dar nebuvo naudojamas visuotinis duomenų rinkimas, suformulavo griežtus reikalavimus tokiam duomenų rinkimui ir leido šias priemones naudoti tik tiriant ypač sunkius nusikaltimus, nuo 2005 m. visuotinis duomenų rinkimas atliekamas išimtiniais atvejais, tačiau be aiškios kontrolės. Šiems veiksmams pateisinti buvo pasitelktos dvi Europos Bendrijų direktyvos, tačiau tokių priemonių naudojimas nebuvo teisiškai įtvirtintas ir peržengė Europos teisės reikalavimus. Be to, tokių priemonių naudojimas nebuvo tinkamai aptartas parlamentinėse diskusijose.
Konstitucinis Teismas šią problemą vėl sprendė 2011 m., kai panaikino visas teisines taisykles, leidžiančias rinkti ryšių duomenis, ir pakartojo, kad visuotinis duomenų rinkimas prevenciniais tikslais pažeidžia konstituciškai garantuojamą asmens teisę į privatumą bei yra nesuderinamas su taisyklėmis, užtikrinančiomis duomenų rinkimo apsaugą nuo piktnaudžiavimo.
Praėjus keliems mėnesiams po šio sprendimo, paaiškėjo, kad Čekijos Respublikoje neteisėtai buvo klausomasi aukštas pareigas užimančių asmenų, tarp jų ir Konstitucinio Teismo pirmininko, mobilaus telefono pokalbių. Šis pavyzdys patvirtino, kad tai nėra tik hipotetinė problema, o tokių priemonių naudojimas valstybės saugumo tikslais ne visada garantuoja asmenų saugumą.
plugins.themes.bootstrap3.article.details673f69f54eebf
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
