Defining the Concept of ‘Services of General Interest’ in Light of the ‘Checks and Balances’ Set Out in the EU Treaties

Santrauka

Straipsnyje siekiama atskleisti tokių terminų kaip „visuotinės svarbos paslaugos“ (SGI), „visuotinės ekonominės svarbos paslaugos“ (SGEI), „visuotinės svarbos ne ekonominio pobūdžio paslaugos“ (NSGI) ir „visuotinės svarbos socialinės paslaugos“ (SSGI) sampratą. Terminas „visuotinės svarbos paslaugos“ atspindi bendrą koncepciją, apimančią tiek ekonominio, tiek ne ekonominio pobūdžio visuotinės svarbos paslaugas. Skirtingai nei pirmieji trys minėti terminai, Europos Sąjungos pirminėje teisėje nėra vartojamas terminas „visuotinės svarbos socialinės paslaugos“. Tai reiškia, kad paliekama ES teisės aktų leidėjui arba valstybėms narėms apibrėžti šio termino reikšmę. Be to, šiame straipsnyje laikomasi pozicijos, kad principų ir sąlygų, būtinų „visuotinės svarbos paslaugų“ veikimui, samprata turi sugebėti prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir socialinių iššūkių, bet kartu išlaikyti pagarbą vertikaliam ir horizontaliam įgaliojimų pasiskirstymui, kuris įtvirtintas ES Sutartyse. Vertikaliai „visuotinės svarbos paslaugų“ apibrėžimas neturi kėsintis į valstybėms narėms išlikusias teises. Kai nėra bendro suderinimo, valstybėms narėms paliekama teisė apibrėžti visuotinės svarbos paslaugų ratą, nebent jos daro akivaizdžią vertinimo klaidą. Taikant ES harmonizavimo priemones, valstybių narių diskrecijos teisė yra susiaurinama, atsižvelgiant, kad nacionalinės valdžios institucijos turi laikytis ES teisės aktų leidėjo nustatytų tikslų. Horizontaliai „visuotinės svarbos paslaugų“ apibrėžimas neturi kėsintis į Komisijos išimtines teises konkurencijos teisės srityje. Be to, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsniu bei ES antrinės teisės aktais, turi būti atsižvelgiama į „visuotinės svarbos socialinių paslaugų“ specifiką, nustatant suderinamumą su ES valstybių pagalbos taisyklėmis dėl kompensacijų už teikiamas viešas paslaugas. ES konceptualus pagrindas „visuotinės svarbos paslaugų“ įgyvendinimui turi būti parengtas, atsižvelgiant į konstruktyvų skirtingų valdymo lygių dialogą, taip pat į subalansuotus sprendimus įvairiose politikos srityse, kuriose ES turi kompetenciją.