"Lietuvos pieno sektoriaus gamybos ir eksporto tendencijos"
plugins.themes.bootstrap3.article.main67bb7e98d5e33
Santrauka
Straipsnyje analizuojami Lietuvos pieno sektoriaus gamybos ir eksporto rodikliai, rodantys pokyčius pasaulinės ekonominės krizės laikotarpiu: pieno produktų gamybos ir eksporto santykis, pieno produktų dalis bendrame žemės ūkio ir maisto produktų eksporte, lietuviškų pieno produktų atskleistasis santykinis pranašumas bei konkurencingumas pasaulinėje pieno rinkoje, šalies specializacija gaminant atskiras pieno produktų grupes. Išskirtos pagrindinės eksporto partnerės ir ištirti eksporto srautų pokyčiai bei jų priežastys. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – nustatyti priežastis, nulėmusias Lietuvos pieno pramonės gamybos ir eksporto pokyčius pasaulinės ekonominės krizės laikotarpiu.
Pasaulinė ekonominė krizė (2008–2009 m.) paveikė ir Lietuvos ūkį bei pieno pramonės sektorių – reikšmingai sumažino prekių gamybos bei tarptautinės prekybos srautus. Atlikta analizė atkleisdė, kad lietuviškų pieno produktų gamybos ir eksporto masto pokyčiams įtakos turėjo bendros makroekonominės priežastys bei specifiškai pasireiškę veiksniai: sumažėjusios žaliavinio pieno supirkimo kainos, santykinai mažesnės nei kituose žemės ūkio sektoriuose tiesioginės išmokos, vidaus rinkų paklausos sumažėjimas, skolinimosi pabrangimas, tradicinių užsienio rinkų susitraukimas. Įtakos turėjo ir 2006 m. sausros padariniai – sumažėjusi pieninių galvijų banda, padidėjusios pašarų kainos. Pašarų kainos kilo ir dėl energetinių išteklių kainų augimo.
Paskutiniai pieno produktų eksporto duomenys byloja apie šio sektoriaus atsigavimą po krizės. Tikėtina, kad ateityje pieno ir jo produktų svarba žemės ir maisto ūkyje nesumažės ir pieno produktų dalis gali sudaryti apie ketvirtadalį ir daugiau bendrosios žemės ūkio produkcijos eksporto. Vienas iš naujai besiformuojančių veiksnių – didėjantis visuomenės natūralios ir ekologiškos produkcijos poreikis. Be to, tikėtina, kad numatomas kvotų panaikinimas 2015 m. padidins gamybos apimtis dėl neberibojamo pieno sektorius žaliavų tiekimo, todėl turėtų padidėti ir pieno produktų eksportas. Tačiau išlieka tikimybė, kad situacija gali tapti sudėtinga dėl smarkiau nei įprastai išaugsiančios konkurencijos pieno rinkoje.
Pasaulinė ekonominė krizė (2008–2009 m.) paveikė ir Lietuvos ūkį bei pieno pramonės sektorių – reikšmingai sumažino prekių gamybos bei tarptautinės prekybos srautus. Atlikta analizė atkleisdė, kad lietuviškų pieno produktų gamybos ir eksporto masto pokyčiams įtakos turėjo bendros makroekonominės priežastys bei specifiškai pasireiškę veiksniai: sumažėjusios žaliavinio pieno supirkimo kainos, santykinai mažesnės nei kituose žemės ūkio sektoriuose tiesioginės išmokos, vidaus rinkų paklausos sumažėjimas, skolinimosi pabrangimas, tradicinių užsienio rinkų susitraukimas. Įtakos turėjo ir 2006 m. sausros padariniai – sumažėjusi pieninių galvijų banda, padidėjusios pašarų kainos. Pašarų kainos kilo ir dėl energetinių išteklių kainų augimo.
Paskutiniai pieno produktų eksporto duomenys byloja apie šio sektoriaus atsigavimą po krizės. Tikėtina, kad ateityje pieno ir jo produktų svarba žemės ir maisto ūkyje nesumažės ir pieno produktų dalis gali sudaryti apie ketvirtadalį ir daugiau bendrosios žemės ūkio produkcijos eksporto. Vienas iš naujai besiformuojančių veiksnių – didėjantis visuomenės natūralios ir ekologiškos produkcijos poreikis. Be to, tikėtina, kad numatomas kvotų panaikinimas 2015 m. padidins gamybos apimtis dėl neberibojamo pieno sektorius žaliavų tiekimo, todėl turėtų padidėti ir pieno produktų eksportas. Tačiau išlieka tikimybė, kad situacija gali tapti sudėtinga dėl smarkiau nei įprastai išaugsiančios konkurencijos pieno rinkoje.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67bb7e98d9bdf
Skyrius
Mokslo straipsnis
