Žmogiškojo kapitalo vertinimo koncepcija

Santrauka

Globalizacijos procesų akivaizdoje vis aiškiau suvokiama, kad svarbiausias visuomenės ekonomikos veiksnys yra ne materialiniai ar finansiniai ištekliai, o žmogiškasis kapitalas, kurio sudėtinės dalys yra žinios, gebėjimai ir įgūdžiai. Ne materialaus turto kaupimas (mokslo pasiekimų, išsilavinimo lygio kilimas) įgyja vis didesnę reikšmę. Sukauptas žmogiškasis kapitalas yra svarbus individo pajamų ir užimtumo perspektyvų veiksnys. Nagrinėjant ekonomikos teorijos evoliuciją galima aptikti ir žmogiškojo kapitalo elementų. Norint pažinti dabartį ir prognozuoti ateitį, reikia žinoti apie praeitį, analizuojant žmogiškojo kapitalo sampratos evoliuciją ekonominės minties teorijose. Ekonominės minties raida yra veikiama ir atspindi ekonominius pokyčius, vykusius pasaulyje tūkstantmečiais. Žmogiškojo kapitalo samprata, kaip ir ekonominės minties raida, susiformavo ne iš karto. Straipsnyje atskleidžiama žmogiškojo kapitalo teorijos evoliucija, aiškinama žmogiškojo kapitalo struktūra, apibrėžiamos žmogiškojo kapitalo dedamosios ir jų vertinimo galimybės ir problemos.