SVARSTOMOSIOS DEMOKRATIJOS ĮGYVENDINIMO GALIMYBIŲ LIETUVOJE APŽVALGA

Santrauka

Piliečių dalyvavimo analizė, pabrėžiant jų kuriamą vertę, nėra nauja tyrimų sritis, tačiau šiuo metu, analizuojant skirtingose valstybėse kylančius iššūkius užtikrinant valdymo demokratiškumą, didinti visuomenės atsparumą bei formuojant politikas itin jautriais visuomenei klausimais, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik aktyviam piliečių dalyvavimui politiniame rinkimų cikle ar kituose tradiciniais dalyvavimo būdais tapusiuose dalyvavimo įrankiuose (peticijos, referendumai ir t.t.), bet ir poreikiui didinti socialinę sanglaudą juos tiesiogiai įtraukiant į priimamus sprendimus. Straipsnio tikslas – atsižvelgiant į užsienio šalių praktikas, išanalizuoti svarstomosios demokratijos įgyvendinimo galimybes ir iššūkius Lietuvoje.

Atlikto tyrimo rezultatai leido išskirti svarstomosios demokratijos privalumus: Lietuvoje įprastai pasitelkiami dalyvaujamosios demokratijos įrankiai (pvz. referendumai, peticijos ir t.t.) dažnu atveju pasiekia tik aktyviausius visuomenės narius, o svarstomosios demokratijos siūlomų piliečių įtraukimo įrankių (piliečių asamblėjos, piliečių žiuri ir kt.) siekia užtikrinti visų visuomenės narių vienodas galimybes dalyvauti klausimo sprendime bei gali pasiekti tuos asmenis, kurie dėl tam tikrų priežasčių lieka sprendimų priėmimo užribyje.

Išskirtinos sąlygos, reikalingos svarstomosios demokratijos įgyvendinimui: pasitikėjimas valdžios institucijomis ir pasirinktu dalyvavimo modeliu; procedūrų legitimumu; grįžtamuoju ryšiu ir atsižvelgimu į svarstomosios demokratijos dalyvių priimtus sprendimus. Tam būtinas nuoseklus komunikacinis procesas, aiškus sprendžiamos problemos ir proceso tikslų formulavimas bei visos reikalingos sprendimui priimti ekspertinės informacijos pateikimas tokia forma, kuri būtų suprantama ir prieinama visiems proceso dalyviams. Atitinkamai su šiuo procesu susiję iššūkiai apima netinkamą proceso valdymą (pradedant nuo planavimo ir dalyvių atrankos etapo, baigiant priimto sprendimo įgyvendinimu).

Svarstomosios demokratijos atvejų raiška yra sparčiai didėjanti užsienio šalyse ir pasižymi: vis didėjančiu reguliarumu bei institucionalizavimu prie viešosios politikos formavimo ar (ir) įgyvendinimo institucijų; nagrinėjami atvejai yra susiję su aplinkosaugos, infrastruktūros, miestų planavimo, sveikatos ir kitomis socialiai ir (ar) politiškai jautriomis sritimis; siekiant pasiekti didesnę auditoriją, dažnai susirinkimams taikomas „nuotolinis“ būdas, tačiau prioritetas labiau teikiamas „akis į akį“; svarstomosios demokratijos dalyviams dažniausiai taikoma išlaidų kompensavimo praktika.

Lietuvoje susiduriama su iššūkiais, kurie daro poveikį visam viešojo valdymo demokratizavimui: piliečiai dažnai traktuojami kaip politiškai pasyvūs; demokratinės institucijos yra palyginti jaunos, neturi patirties ir praktinių žinių kaip įtraukti gyventojus ar ne visais atvejais suvokia jų dalyvavimo sukuriama pridėtinę vertę, tačiau aiškiai identifikuoja jų dalyvavimo užtikrinimui reikalingus papildomus laiko ir kitus išteklius. Tad šiame kontekste dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik tinkamo dalyvavimo metodo pasirinkimui ir jo įgyvendinimui pagal numatytas procedūras, bet ir išankstinių nuostatų dėl dalyvavimo keitimui.