##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Abstract

Straipsnyje aptariamas valstybinės žemės nuomos teisinis reguliavimas ir jo ypatumai Lietuvoje. Valstybine žeme gali būti disponuojama įvairiais būdais, įskaitant perleidimą neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis. Straipsnyje dėmesys skiriamas valstybinės žemės nuomai, kaip alternatyvai žemės įsigijimui, suteikiant laikiną valdymo ir naudojimo teisę bei nuosavybės teisę į gaunamus produktus.
Autorės tyrimo objektu pasirinko atlyginimo už valstybinėje nuomojamojoje žemėje esančio naujo statinio statybą ar rekonstrukciją, kai valstybinės žemės sklypas išnuomotais atitinkant Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. nurodytą išimtį, norminį reguliavimą. Tyrimo tikslas – atskleisti šio atlyginimo teisinį reguliavimą, taikymo ir apskaičiavimo problematiką.
Teisiniu reguliavimu įtvirtintas „atlyginimas už galimybę statyti“, todėl straipsnyje pateikiama „atlyginimo“. „mokesčio“ ir „rinkliavos“ terminų analizė. Taip pat atskirai aptariamas atlyginimo objektas. Nors įstatymas numato, jog „atlyginimas už galimybę statyti“ taikomas visiems statiniams ir įrenginiams, tačiau atlyginimas apskaičiuojamas pagal kadastro bylos nurodomą užstatytą plotą. Statiniams ir įrenginiams, kurie neturi stogo užstatytas plotas kadastro bylose nenurodomas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išaiškinimą, už statinių, kurie neturi stogo, statybą ar rekonstrukciją, atlyginimas netaikomas. Autorės pastebi, kad tokiu išaiškinimu akivaizdžiai susiaurinamos įstatymo normos, o praktinis Žemės įstatymo nuostatų, susijusių su „atlyginimu už galimybę statyti“ taikymas yra problematiškas.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles