##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Giedrė Paurienė

Abstract

Viena iš mūsų šalies užsienio kalbų mokymo politikos strateginių krypčių 2004-2012 metams – Užsienio kalbos ir dalyko integruoto mokymo (CLIL metodas) programos įgyvendinimas. Tai ypač aktualu tobulinant pasirinkto profilio profesinės kalbos gebėjimus. Šiame straipsnyje analizuojama CLIL metodo samprata, aptariami šio metodo taikymo studijų procese privalumai bei trūkumai.

Prieš pradedant taikyti integruotą dalyko ir užsienio kalbos mokymą yra svarbu išsiaiškinti pačių studentų norą dalyvauti integruotose dalyko ir užsienio kalbos užsiėmimuose. Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete atlikto tyrimo rezultatų analizė leido nustatyti probleminius CLIL metodo taikymo studijų procese aspektus bei daryti prielaidą, kad šis metodas skatina bei palaiko studentų motyvaciją studijų procese.

Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto studentai, būsimi pareigūnai mokosi vartoti užsienio kalbą kaip komunikacijos priemonę savo darbinėje aplinkoje. Šį tikslą pasiekti gali padėti CLIL (content and language integrated learning) metodo taikymas studijų procese, nes integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas gerina studentų kalbines kompetencijas. Studentai įgytus kalbinius įgūdžius gali praktiškai pritaikyti profesiniams poreikiams, todėl teiktina, kad atsiranda didesnė motyvacija mokytis užsienio kalbos. Žinoma, yra ir keblumų: neaiškūs vertinimo kriterijai, dėstytojų pasirengimas vesti integruotas paskaitas, sunkumai derinant specialybės dalyko ir užsienio kalbos dalyko programas bei organizuojant visą studijų procesą.

Šiame straipsnyje norima apibendrinti atlikto tyrimo rezultatus, kurio tikslas buvo ištirti studentų požiūrį į CLIL metodo taikymą studijų procese. Iki šiol studentų požiūris į CLIL metodą nėra žinomas, nes anksčiau panašus tyrimas atliktas nebuvo.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles